Badmetį išgyvenusios Panevėžio įstaigos kitąmet reikalauja kur kas didesnių biudžeto pyrago riekių. Prašomų lėšų poreikis maždaug ketvirtadaliu viršija šiųmetį miesto iždą.
Didžiausia riekė – remtiniesiems
Kad Panevėžys kitais metais pajustų, jog ekonominė krizė – jau praeity, reikėtų mažiausiai 286 mln. litų, tai yra 66 mln. litų daugiau nei šiemet. Tiek pinigų prašo iš Savivaldybės kišenės gyvenančios kultūros, švietimo, socialinės bei kitos miesto įmonės ir įstaigos.
Tačiau vilčių, kad 2011-aisiais diržai jau bus atleisti, biudžetą dėliojantys valdininkai nesuteikia. Mat tikėtinos miesto iždo pajamos, planuojamos surinkti iš panevėžiečių sumokamų mokesčių ir valstybės atseikėtos dalies, kitąmet tesieks 212 mln. litų, tai yra net 74 mln. litų mažiau, nei prašoma.
Vieną didžiausių pyrago riekių kitąmet teks atriekti socialinių išmokų gavėjams. Skaičiuojama, kad vien kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį 2011-aisiais Panevėžiui prireiks maždaug 7 mln. litų, o socialinėms pašalpoms prašoma suma pasiekė rekordinę ribą – 30 mln. litų.
Šiemet Savivaldybė pašalpoms išmokėjo 24 mln. litų, nors dar metų pradžioje Seimas, skirstydamas valstybės biudžetą, naiviai tikėjo, kad Panevėžyje augančiai bedarbių armijai užteks 11 mln. litų.
Prašo tik atlyginimų
Maždaug tiek pat, kiek ir socialiai remtinieji, kitąmet tikisi gauti ir Panevėžio ikimokyklinės įstaigos. Šiemet privalėję rinktis – nemokamos atostogos arba alkanas paskutinis metų mėnuo – trisdešimt lopšelių-darželių prašo 33 mln. litų.
„Rugelio“ vaikų darželio direktorės Jūratės Lekštienės teigimu, didžiausias darbuotojų troškimas – kitąmet gauti atlyginimus už visus 12 mėnesių. Už tai, kad šiemet nėjo nemokamų atostogų, „Rugelio“ kolektyvui gresia artėjantį gruodį dirbti už dyką.
„Nuo pavasario žinom, kad metų gale liksim be atlyginimų. Bet pernai darbuotojai 12 dienų nemokamai atostogavo ir finansiškai labai skaudžiai kentėjo. Kad ir kaip bandytume nuo vaikų nuslėpti rūpesčius dėl finansinių problemų, jie vis tiek jaučia įtampą“, – mano J.Lekštienė.
Miesto mokyklos, kad išgyventų, mano esant reikalinga 19 mln. litų, papildomo ugdymo įstaigos viliasi iš biudžeto pasisemti 7 mln. litų.
Vidutiniškai po milijoną litų tikisi gauti ir devynios miesto kultūros įstaigos. Jų pageidaujama suma – 9 mln. litų. Šiemet kultūros darbuotojams teko verstis iš 6 mln. litų.
Muzikinio teatro, prašančio 1,7 mln. litų, direktorius Vidmantas Kapučinskas tvirtina, kad muzikai švaistytis nenusiteikę – iki laimės jiems tetrūksta to paties, kaip ir pedagogams: už darbą sulaukti dar ir finansinio atlygio.
„Prabangai lėšų neprašome, tik – atlyginimams. Viliamės, kad kitąmet nemokamai nebeatostogausime. Bet ar turime kitą išeitį? Pasirinkimą turi tik pagaliais mosuojantys prancūzai, o lietuviai nuolankiai susitaiko su pačių išsirinktos valdžios sprendimais“, – „Sekundei“ teigė V.Kapučinskas.
Pasak direktoriaus, šiemet teatro repertuaras nenuskurdo tik dėl darbuotojų entuziazmo. V.Kapučinskas juokauja, kad sunkmetis menininkus paveikė itin savotiškai – esant ekonominiam pakilimui per metus parengdavęs po vieną premjerą, šiemet teatras žiūrovams pateikė net keturias.
„Nė vienas žymus kompozitorius lengvai negyveno“, – guodžiasi V.Kapučinskas.
Sportininkų arena nešildo
Gyventi gerokai laisviau nei šiemet viliasi miesto sportininkai. Jų poreikiams patenkinti reikėtų 10 mln. litų, tai yra 4 mln. daugiau nei šiais metais. Į šią sumą Savivaldybė įskaičiuoja ir 1,5 mln. litų, planuojamų sumokėti Lietuvos krepšinio federacijai už galimybę 2011-aisiais Panevėžyje surengti Europos vyrų krepšinio čempionato varžybas.
Kūno kultūros ir sporto centro direktorius Bronislovas Pliavga skaičiuoja, kad 68 sporto klubai šiemet prarado 2,5 mln. litų – maždaug tiek, kiek Savivaldybė per metus sumoka „Cido“ arenos valdytojams.
„Panevėžio sportininkų arena nešildo. Klubai laikosi itin sunkiai. Panevėžiui praktiškai atstovauja vien vaikai – beveik nebeturime profesionalios rankinio komandos, sunkiai verčiasi regbininkai, į tinklinio varžybas irgi važiuoja tik vaikai. Be Savivaldybės pagalbos klubai neišgyvens – sunkmečiu pritraukti rėmėjų lėšų neįmanoma“, – teigė B.Pliavga.
Pasisotinimo nežada
Biudžeto gaires pradėję dėlioti Savivaldybės vadovai pripažįsta dar nematantys galimybių atleisti diržų, tačiau bent žada atlyginimą už darbą.
