Kitos ES šalys taip pat atsisakė mokėti Rusijos valiuta (mat tai būtų paskata Rusijos ekonomikai), tačiau kol kas tiekimas nutrauktas tik Bulgarijai ir Lenkijai, rašo portalas „The Conversation“.
Energijos alternatyvos
Lenkija iš karto atsakė, kad ji gali „apsieiti“ be rusiškų dujų, nes jų saugyklose yra daug, o paklausa mažėja atšilus orams. Tuo metu Bulgarija apkaltino „Gazprom“ rimtu sutarties pažeidimu ir derasi su ES sąjungininkais dėl tiekimo išsaugojimo.
Tai nebus lengva. Nors Bulgarija gali palaipsniui atsisakyti rusiškų dujų ir naftos, staigus tiekimo nutraukimas sukels rimtų rūpesčių. Alternatyvaus tiekimo iš Azerbaidžano nepakaks.
Ilgalaikėje perspektyvoje viena iš galimybių – tęsti (šiuo metu nutrauktą) antrosios Bulgarijos atominės elektrinės statybą netoli Belenės miesto pietiniame Dunojaus krante.
Kartu su Lenkija, Vokietija ir kitomis ES šalimis Bulgarija taip pat sieks didinti savo priklausomybę nuo Norvegijos, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos. Be to, visoje ES bus raginama greičiau pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, pavyzdžiui, saulės ir vėjo energijos.
Visi šie veiksmai padarys didelę žalą Rusijos ekonomikai. Tad kodėl ji „užsuka čiaupus“? Ir kodėl ji taikosi būtent į šias dvi šalis?
Galima spėti, kad pagrindinis motyvas – sukelti ekonominių sunkumų ir politinį susiskaldymą Lenkijoje ir Bulgarijoje bei mesti iššūkį jų paramai Ukrainoje. Vladimiras Putinas neabejotinai su malonumu pasinaudos proga supriešinti tiek NATO, tiek ES.
Žvelgiant į istoriją, Rusija jau anksčiau siekė pakenkti šių dviejų šalių ekonominei ir politinei nepriklausomybei. 1939 m. Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos paktas neigė lenkų tautos egzistavimą ir siekė pasidalyti jos žemes. Taip pat ir Rusijos politika Bulgarijos atžvilgiu daugiau kaip 100 metų buvo nukreipta į politinį, kultūrinį ir ekonominį dominavimą.
Nutraukdama dujų tiekimą, Rusija sudavė naują ekonominį smūgį Lenkijai ir Bulgarijai. Tačiau, su tarptautine parama, šį smūgį galima atlaikyti.
Alexandro Mihailovo, ekonomikos docento Reading universitete, atlikti socialinio mokymosi ekonominiai tyrimai rodo, kad žmonės, taip pat verslas ir platesnės bendruomenės nuolat teigiamai prisitaiko prie besikeičiančių situacijų.
Dalis tyrimų buvo susiję su ekonominio modelio kūrimu, kuris parodo, kaip gyventojai reaguoja į ekonomines paskatas ir spaudimą ir kaip tam įtakos turi jų istorinė patirtis.
Evoliucinė ekonomika
Taip pat nagrinėtas ryšys tarp to, kaip ekonominės paskatos (pavyzdžiui, suvokiamos sąnaudos ir nauda) ir socialinės preferencijos turėjo įtakos komunizmo iškilimui ir žlugimui.
Paprasčiau tariant, padarėme išvadą, kad tūkstančius metų žmonių visuomenės evoliucionavo ekonomiškai eksperimentuodamos ir mokydamosi apie aplinką. Jos įgavo įgūdžių reaguoti į tai, kaip ji funkcionuoja ir keičiasi, kartais palaipsniui, kartais staiga.
Kalbant apie dabartinę situaciją, svarbiausia yra tai, kad ES šalys, atsisakant didelės priklausomybės nuo Rusijos energijos, galiausiai prisitaikys. Trumpalaikėje perspektyvoje tai kainuos brangiai, tačiau ilgainiui bus perspektyvu ir naudinga.
Taigi, nors energijos neabejotinai trūks, nes Rusija dujas naudoja kaip, Europos Komisijos pirmininkas apibūdinu, „nepagrįstą ir nepriimtiną... šantažo priemonę“, ilgainiui, atsiradus naujiems tiekėjams ir alternatyviems šaltiniams, viskas gali pasikeisti.
Lenkija ir Bulgarija nebėra paklusnios Rusijos vasalės. Ir nors jos abi patirs sunkumų ir susiskaldymą, jos gali pasikliauti aplinkinių turtingų šalių ekonomine parama. Karus galiausiai laimi šalys, kurios gali organizuotai išgyventi sunkumus ir kurių ekonomika nėra palaužta.
Demokratinės ES ir NATO visuomenės, kurioms laisvė yra esminė žmogiškoji vertybė, kurią reikia saugoti, turi išlikti vieningos ir padėti viena kitai įveikiant Rusijos išsišokimus. Laimei, patys žmonės bei dauguma tautų labai vertina laisvę, net jei už ją tenka mokėti didelę ekonominę kainą.