„Mineralinių azoto trąšų gamybos struktūroje nemažą dalį užima gamtinių dujų kaina. Jai augant, trąšos neišvengiamai brangsta. Užsienyje jau netgi uždaromos jų gamyklos. Siekdama išvengti trąšų deficito mūsų vidaus rinkoje ir galimo maisto brangimo dėl to, vyriausybė prezidento įpareigojimu laikinai, šešiems mėnesiams, įveda azoto ir azoto turinčių kompleksinių trąšų eksporto apribojimus“, – paaiškino premjeras Michailas Mišustinas.
Pasak jo, nustatyta azoto trąšų eksporto kvota – 5,9 mln. tonų, o kompleksinių trąšų – 5,35 mln. tonų.
„Pramonės ir prekybos ministerija įpareigojama iki lapkričio 25 dienos paskirstyti kvotas tarp eksportuotojų. Tai turi būti daroma bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija“, – pridūrė vyriausybės vadovas.
Toks sprendimas priimtas nepaisant prezidento Vladimiro Putino pareiškimo praėjusį mėnesį, esą Rusija yra pasirengusi padėti Europos Sąjungai, kuri susiduria su trąšų stygiumi dėl žaliavos jų gamybai – gamtinių dujų – kainų šuolio.
„[ES] trąšų gamybos įmonės uždaromos, o nuo trąšų priklauso būsimo derliaus kokybė ir apimtys. Tačiau mes tiekiame tarptautinei rinkai reikiamas trąšų apimtis, ir mes esame pasirengę [tiekimą] toliau didinti“, – kalbėjo V. Putinas spalio 20-ąją.
Rusijos trąšų gamintojų asociacija pažymi, jog per šešių mėnesių laikotarpį nuo praėjusių metų gruodžio azoto trąšų eksportas 14 proc., o kompleksinių trąšų – tik 1 proc. viršijo šias nuo ateinančio mėnesio įvedamas kvotas. Ekspertai mano, kad kvotų įvedimas neturės didelės įtakos Rusijos trąšų gamintojams, ir pabrėžia, jog tai veikiau yra ne ribojimo, o atsargumo priemonė, įvertinant tai, kiek kvotos yra artimos įprastoms eksporto apimtims.
