Žodis psichopatas kelia ne pačius maloniausius jausmus. Šių asmenų vieta – gydymo įstaigoje arba įkalinimo institucijoje.
Vis dėlto Oksfordo universiteto eksperimentinės psichologijos profesorius Kevinas Duttonas mano, kad daugelis galėtų pasimokyti iš psichopatų, rašo BBC.
Anot jo, visiems žmonėms derėtų ugdyti ir reikiamu metu pasinaudoti psichopatinėmis būdo savybėmis. Psichopatai pasižymi itin dideliu pasitikėjimu, gebėjimu susikaupti, baimės ir gailesčio stoka, žavesiu bei charizma. Susiklosčius tinkamoms aplinkybėms šios savybės gali pasitarnauti kiekvienam žmogui.
K. Duttono teigimu nė viena iš šių savybių iki tam tikro lygio nesukelia problemų, tačiau peržengus ribą minėtais būdo bruožais apdovanotas žmogus ima kelti pavojų.
K. Duttonas neigia idealizuojantis psichopatus, tačiau tvirtina, kad perimdami tam tikras psichopatų elgesio savybes kiekvienas gali pagerinti savo darbo kokybę.
„Psichopatai neatidėlioja darbų, nepriima kritikos asmeniškai ir negraužia savęs dėl nesėkmių“, - sako K. Duttonas.
„Eidami pas vadovą prašyti atlyginimo padidinimo žmonės nerimauja, jaudinasi dėl viršininko reakcijos ir bijo, kad jų prašymas nebus patenkintas“, - siūlo pavyzdį K. Duttonas.
Anot jo, psichopatas atsidūręs tokioje pačioje padėtyje galvotų tik apie teigiamas savo veiksmų pasekmes ir visiškai negalvotų apie neigiamus padarinius. Toks mąstymo būdas suteikia pasitikėjimo savo galimybėmis ir padeda pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Dažnas psichopatas stokoja empatijos jausmo. Retkarčiais ši savybė gali praversti siekiant karjeros tam tikrose srityse.
K. Duttono teigimu sunku būti geru chirurgu jei nesugebi emociškai atsiriboti nuo paciento.
„Vienas chirurgas man pasakojo, kad operacijos metu jis stengiasi negalvoti apie pacientą kaip kažkieno giminaitį ir mylimą žmogų, nes toks emocinis ryšys gali pakenkti darbo rezultatams“, - sako K. Duttonas.
Anot jo, kai kurios psichopatinės savybės praverčia teisininkams, žurnalistams, vadovams ir net politikams.
Sėkmingus politikus retai kamuoja sąžinės graužatis, neretai jiems tenka priimti kompromisinius sprendimus ir pasakyti garsiai tai, kas skamba daugelio rinkėjų galvose. Politikai sugeba manipuliuoti žmonių jausmais.
Vis dėlto daugelis psichologų mano, kad psichopatai sudaro tik 1 proc. visų gyventojų. Tad K. Duttono bandymas išplėsti prsichopato apibrėžimą gali būti ne visai tikslus.
„Daugelis tokių žmonių nesirengia nieko žudyti, tačiau jie gali emociškai žaloti kitus žmones, nes visą savo dėmesį skiria asmeninei sėkmei ir nekreipia dėmesio į aplinkinių poreikius“, - sako Lankasterio universiteto profesorius Cary Cooperis.
Anot jo, tokie žmonės pasižymi šiurkščiu, priekabiu ir konfliktišku vadovavimo stiliumi, tačiau jų negalima vadinti psichopatais.
Nepaisant nesutarimų dėl psichopato apibrėžimo Personalo ir vystymo instituto mokslininkas Jonny Giffordas sutinka, kad likusi visuomenės dalis gali pasimokyti iš psichopatinių būdo bruožų.
„Daugelis žmonių norėtų gyventi tobulame pasaulyje, tačiau tenka susitaikyti su realybe, kuri kai kuriose gyvenimiškose situacijose reikalauja imtis suktybių, apgaulės, priimti griežtus ir ne itin malonius sprendimus, nes tik tokiomis priemonėmis galima pasiekti užsibrėžtus tikslus“, - sako J. Giffordas.
Anot jo, svarbiausia – neperžingti visuotinai priimtinų etikos normų.
Pernelyg dideli egoistai gali pasiekti itin daug ir suteikti bendrovei trumpalaikės naudos, tačiau ilguoju laikotarpiu nuo jų veiksmų nukenčia visa organizacija, nes kolektyve tvyro nuolatinė įtampa, sumažėja pasitenkinimas atliekamu darbu ir nukenčia rezultatai.
J. Giffordo įsitikinimu didesnėse bendrovėse visada atsiras darbuotojų, kurie dėl asmeninės sėkmės yra pasiryžę perkąsti gerkles kolegoms.
Anot jo, derėtų laikų identifikuoti tokius asmenis ir nukreipti jų energiją tinkama linkme, kad nebūtų pažeisti likusių kolektyvo narių interesai.
Empatijos stoka, grobuoniškas elgesys ir pasalūniškumas kartais gali būti pačios geriausios vadybininko savybės, todėl nederėtų skubėti atsikratyti šiais bruožais pasižyminčių darbuotojų.
„Vargu ar būsite verslo lyderis, jeigu neturite drąsos atleisti netikamus darbuotojus arba negalite išlikti blaivaus proto susiklosčius itin nepalankioms aplinkybėms“, - sako J. Giffordas.
Tuo tarpu darbuotojams, kurių vadovas yra pernelyg linkęs į psichopatines savybes ir visiškai negerbia savo pavaldinių bei pataikauja viršesniems už save J. Giffordas pataria kuo skubiau ieškoti naujo darbo.
