Užgauliojimai ir patyčios darbe nėra normalu. Tačiau mūsų šalis tokią smurto formą patiriančių žmonių, deja, negina.
„Pasikvietusi vadovė mane vadindavo debile, nemokša, – pasakoja Heida Šinkūnaitė (39 m.). – Šiurkščiai reikalavo, kad nemokių klientų skolas nurašyčiau į jų nekilnojamąjį turtą. Aiškinau, kad tai neįmanoma. Vis ieškojo mano klaidų, kad tik būtų prie ko prisikabinti. Liepė rašyti prašymą išeiti iš darbo. Aiškinau, kad tam nėra priežasčių. O ji sakė padarysianti taip, kad išeičiau.“
H. Šinkūnaitė buvo bene vienintelė „Nordea“ banko skyriaus Kaune darbuotoja, pasipriešinusi naujos vadovės reikalavimui rašyti prašymą atleisti iš darbo. Už tai ji sulaukė rūstaus atsako.
Deja, nei į buvusį vadovą, nei į kolegas H. Šinkūnaitė kreiptis negalėjo. Visi kolegos darbovietę paliko dėl panašių priežasčių, o likusieji tiesiog bijojo.
Nuteikė kolegas
„Darbuotojai buvo nuteikiami prieš mane, net sveikintis bijojo, – prisimena H. Šinkūnaitė. – Man buvo sakoma, kad mano karjera Lietuvos bankuose baigta. Kai grįžau po ligos į darbą, su manimi vadovė visai nesiskaitė. Uždarydavo į konferencijų kambarį, turėjau tik tušinuką, popieriaus lapą ir laukdavau užduočių. Dažniausiai tai būdavo pasiaiškinimai. Jie knaisiojosi po mano dokumentus ir aiškindavo, kad ten vis ko nors nėra. Net į tualetą turėjau prašytis, kad kas nors nuvestų ir įleistų. Iš mano sąskaitų nurašinėjo pinigus.“
Teismą laimėjo
Per tokį košmarišką mėnesį H. Šinkūnaitė gavo keturias drausmines nuobaudas, po kurių ir buvo atleista. Nepadėjo net Darbo inspekcijos pareigūnų apsilankymas. Tačiau nors po atleidimo praėjo lygiai metai, moteris taip lengvai visko neketina palikti.
„Pražilau, nustojau šypsotis, buvau be nuotaikos. Iš pradžių maniau, kad šią situaciją atlaikysiu. Kad ir kaip buvo sunku, ėmiausi priemonių“, – H. Šinkūnaitė prisimena košmarą, patirtą „Nordea“ banke Kaune.
H. Šinkūnaitę gydęs psichiatras atsisakė liudyti teisme, ji pati turės sumokėti 2 000 litų už teismo psichiatro ekspertizę. Taip pat H. Šinkūnaitė jau laimėjo bylą dėl neteisėto jos atleidimo, tačiau sprendimas dar nėra įsigaliojęs.
Kreipėsi į Švediją
„Jie meluoja teismui, kad man iškelta baudžiamoji byla, – sako H. Šinkūnaitė. – Nors iš prokuratūros jau gautas raštas, kad aš nesu susijusi su baudžiamąja byla. Jie teikia ir kitus klastotus dokumentus teismui. Turėjau pati susimokėti už tyrimą ir įrodyti, kad dokumentai su vadovės parašu buvo klastotė, taip negalima elgtis. Aš gerbiu save. Kiekvieną dieną susimąstau, kodėl taip nutiko. Iki pasikeičiant vadovams kilau karjeros laiptais, man puikiai sekėsi. Dabar net purto nuo bankų. Susiradau darbą, nes reikia gyventi, bet tai visai kita sritis.“
H. Šinkūnaitė kreipėsi net į banko „Nordea“ atstovus Švedijoje ir gavo atsakymą, kad kompanija nagrinės skundą. Kito laiško H. Šinkūnaitė laukia iki šiol.
Gali net išprievartauti
Po tokių atakų darbe neretai sutrinka sveikata, prastėja dėmesys, bendra organizmo būklė, todėl darosi sunkiau atlikti skirtas užduotis, o slogi nuotaika perauga į depresiją ir kitas ligas, teigia Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Vadybos katedros docentė Jolita Vveinhardt.
„Dažnas atvejis, kai kolegoms tiesiog uždraudžiama bendrauti, – sako J. Vveinhardt. – Šaipomasi, apkalbama, tyčiojamasi iš kalbėjimo manieros, eisenos, skiriamos žeminančios ar beprasmės darbinės užduotys. Sakoma, kad vienas kolega „ne toks“, gal net serga psichikos liga. Skleidžiama nuomonė, kad auka nieko nesugeba. O kad tai „įrodytų“, pavyzdžiui, gali ištrinti įrašus kompiuteryje, sugadinti ataskaitą, skirti darbą jau iš anksto žinant, kad žmogus negalės jo gerai atlikti ir pan. Kartais griebiamasi grasinimų fiziškai susidoroti ar net panaudojama fizinė jėga, priekabiaujama seksualiai. Auka gali būti ir išprievartauta.“
Psichologinis šantažuotojas – vadovas?
Deja, žeminti, uiti gali ne tik kolegos, bet ir vadovai, kai teisės aktai sunkina nepageidaujamo darbuotojo atleidimo procedūrą.
„Man pasakojo atvejį, kai per sunkmetį vienos įmonės vadovas darbuotojams tiesiogiai įvardijo žmones, kuriais reikia atsikratyti, – pasakoja J. Vveinhardt. – Kadangi buvo paaiškinta, kad įmonė kitaip neišgyvens, užvirė tikras pragaras.“
Išeitis – tik teismas
Vadinamąjį mobingą (angl. mob – vagių, nusikaltėlių gauja) patiriančią auką turėtų ginti kolegos, vadovai, profsąjungos, Darbo inspekcija, teisinė sistema. „Deja, Lietuvoje, skirtingai nei, pavyzdžiui, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, nėra specialių tokias aukas ginančių teisės aktų, – teigia J. Vveinhardt. – Pirmaujančios Vakarų Europos kompanijos psichologinį terorą aptaria net kolektyviniuose susitarimuose.“
Specialistė pataria kreiptis į vadovą, jei jis nėra vienas iš puolančiųjų. „Jeigu užsisėda vadovas, patarčiau ieškoti kito darbo. Žinoma, jei negaila sveikatos – galima pradėti kovoti su vadovu. Tačiau baigtis gali būti neaiški“, – teigia docentė.
Galų gale teismas gali būti vienintelė išeitis save apginti, tačiau reikia nepamiršti, kad imtis veiksmų psichologiškai gali būti labai sunku.
Nuostoliai – dideli
Pasak J. Vveinhardt, skaičiuojama, kad Vokietijos kompanijos dėl vadinamojo mobingo patiria nuo keliolikos iki kelių dešimčių tūkstančių eurų nuostolių per metus. „Dar 9 dešimtmetyje švedų ekonomistas Johansonas pastebėjo, kad žymiai pigiau pripažinti, kad patiriamas psichologinis smurtas nei prarasti lėšas, susijusias su sveikatos sutrikimais, ankstyvu išėjimu į pensiją, teisinėmis išlaidomis ir pan.“ – teigia ekspertė.
Pašaipa – taip pat smurtas
„Užsienyje į šią problemą žiūrima labai rimtai, – teigia J. Vveinhardt. – Apie psichologinį smurtą reikia kalbėti, viešai įvardyti asmenis, jų daromą žalą kolegoms, organizacijoms, valstybei. Psichologiniai smurtautojai labiausiai bijo būti demaskuoti. Kartais padeda oficialus advokato raštas, nes į mūsų policiją, gaila, bet kreiptis beprasmiška – greičiausiai sulauksite pasiūlymo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Pas mus dar nesuvokiama, jog pašaipa taip pat yra smurtas, sukeliantis žmogui skausmą... “
FAKTAI:
Užsienyje apie psichologinį smurtą darbovietėse pradėta kalbėti 8–9 dešimtmečiuose.
Žodis „mobingas“, angliškai reiškiantis gaujos puolimą, iš pradžių ir vartotas tyrinėjant gyvūnus, paskui – mokinių elgesį, dar vėliau – darbuotojų tarpusavio santykius.
25 tūkst. eurų už patirtą psichologinį skausmą darbe prisiteisė vadybininkas Vokietijoje iš kompanijos „Daimler-Chrysler“. Jis įrodė, kad jį metus terorizavo šios kompanijos valdybos narys.
Didžiojoje Britanijoje aukai priteista 1 mln. svarų.
Vieno Australijos kalėjimo darbuotojas gavo 500 tūkst. dolerių kompensaciją.
Docentės J. Vveinhardt Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, švietimo, medicinos, socialinio darbo sektoriuose psichologinio smurto aukų daugiausia – apie 10–11 proc.
Panašus tokių aukų skaičius – leidyba, spausdinimu, įrašytų laikmenų tiražavimu besiverčiančiose įmonėse.
Prekyboje, viešbučiuose, restoranuose, viešojo valdymo ir gynybos, transporto organizacijose – nuo 7 iki 9 proc.
