Lietuvoje kol kas nėra nei vieno vilkiko, varomo propano-butano dujų mišiniu, tačiau idėja taip taupyti Lietuvos vežėjų galvose jau knibžda gana aktyviai.
Kitose Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Italijoje, Vokietijoje, Austrijoje tokia praktika jau nieko nebestebina. Mūsų šalyje kol kas įranga, reikalinga norint varyti sunkvežimius promanu-butanu, dar nėra sertifikuota, bet darbai ta linkme vyksta.UAB „Krautoma“ direktorius Sigitas Žilius šiuo metu yra vienas iš aktyviausių inovatyvios įrangos diegimo vilkikuose propaguotojų. Vežėjas įsitikinęs, kad pažangūs inžineriniai sprendimai leidžia labai kokybiškai naudoti propano-butano mišinį.
„Įrangą, leidžiančią naudoti propaną-butaną vilkikuose, yra sukūręs lenkų inžinierius. Įdiegus ją transporto priemonėje, naudojama 50 proc. dyzelino ir 50 proc. propano-butano dujų mišinio. Tokia įranga kainuoja maždaug 1 000–2 000 EUR“, - dėsto S. Žilius.
Propano-butano dujų mišinio galima įsigyti visoje Europoje, todėl, anot vežėjų, tai neturėtų sudaryti sunkumų. Transporto sektoriaus atstovai įsitikinę, kad naudodami propaną-butaną sutaupyti galėtų net ir tie vežėjai, kurie važiuoja į Rusiją ir ten perka pigesnio dyzelino.
„Mano skaičiavimais. Būtų galima sutaupyti maždaug 25-30 Lt 100 km. Idėja diegti tokią įrangą labai sudomino žmones, užsiimančius „Linavos“ serviso „atgaivinimu“. „Linavos“ servisas galėtų diegti tokią įrangą ir ją prižiūrėti“, - svarsto S. Žilius.
Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius Vilniaus regioninio susirinkimo metu dėl idėjos varyti vilkikus propano-butano dujomis, nebuvo nusiteikęs pernelyg optimistiškai: „Mūsų visos iniciatyvos nukreiptos į tai, kad būtų maksimaliai atpigintas dyzelinas. Ėmėmės veiksmų, kad būtų atsisakyta akcizo gamtinėms dujoms, tačiau propanui-butanui akcizas yra taikomas. Taip pat nežinau, kokias technines galimybes mes turime ir ar šis klausimas mums dabar aktualus“.
Dauguma servisų, diegiančių automobilių dujų įrangą, neturi vilkikams pritaikytų patalpų ir specialistų, kurie būtų diegę propano-butano įrangą sunkiasvorėse transporto priemonėse, tačiau, anot servisų darbuotojų, tai nebūtų kliūtis.
„Kol kas ši įranga bandymų stadijoje ir ji nėra sertifikuota. Sertifikavimo klausimas yra sprendžiamas, kalbamasi su instancijomis, kurios galėtų tą sertifikatą išduoti. Reikia tiesiog suderinti, kad transporto priemonė praeitų techninę apžiūra, kad automobilio pasuose atsirastų įrašas dyzelinas-dujos. Šie dalykai svarstomi. Europoje tai jau įteisinta, nemanau, kad Lietuvoje dėl to kils problemų. Manau per 2-3 mėnesius gausime visus dokumentus, kurie mums reikalingi, kad galėtume pradėti teikti įrangos montavimo darbus vilkikuose“, - aiškina UAB „Setaltas“ direktorius Henrikas Staselovičius.
S. Žilius pateikia dar vieną idėją: „Eksperimentui galima būtų pasiūlyti „Linavos“ transportą, įdiegti tokią įrangą ir stebėti, kokie rezultatai. Gautus duomenis viešinti tinklalapyje, kad visi matytų, kokia degalų taupymo statistika.“
Vežėjas sako, kad kai tik įranga bus sertifikuota Lietuvoje, jo įmonė išmėgins šį technologinį sprendimą. Kol kas transporto srities specialistai į tokias naujoves žiūri skeptiškai, nes kol nėra gerosios praktikos pavyzdžių LIetuvoje, tol investuoti pinigų niekas neskuba.
Žydrė Dargužytė
