Europos Komisija Lietuvos ir Lenkijos pasienio su Kaliningrado sritimi kaimynystės ir partnerystės programoms 2007-2013 metų finansiniam laikotarpiui yra skyrusi 135 mln. eurų (465,75 mln. litų).
Tačiau nuogąstaujama, kad pasinaudoti pavyks tik labai maža šių lėšų dalimi, nes vėluoja atsiskaitymai už jau įgyvendintus projektus.
Pastaruoju metu bene daugiausia bendrų dvišalių bei trišalių projektų kartu su partneriais Kaliningrado srityje įgyvendina euroregionas „Nemunas“, kuriam priklauso ir dalis pasienyje su Lietuva esančių gretimos šalies rajonų, taip pat kai kurios Lietuvos bei Lenkijos savivaldybės.
Pasinaudojant „Interreg“ bei „Tacis“ programų lėšomis, Lietuvos ir Lenkijos pasienio miestuose buvo plečiama turizmo infrastruktūra - įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros, tiesiami keliai Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, rengiamos verslo plėtros Kaliningrado srityje, Lietuvos regionuose programos.
Laukia nesulaukia
Pasak euroregiono „Nemunas“ Marijampolės biuro direktoriaus Gintaro Skamaročiaus, šiuo metu yra rengiamos paraiškos naujiems projektams, kurie jau būtų finansuojami iš naujo finansinio laikotarpio programų. Tačiau baiminamasi, kad net ir pritarus jų finansavimui kažin ar būtų galimybių projektus realiai įgyvendinti.
„Už pernai baigtus įgyvendinti projektus nesame sulaukę pinigų - maždaug 6 mln. litų. Ir nežinome, kada juos gausime“, - LŽ teigė G.Skamaročius. Anot jo, nuo kai kurių projektų įgyvendinimo pabaigos jau praėjo beveik visi metai, o pinigų vis dar nėra. Kiti - užbaigti metų viduryje ar rudenį.
„Tikimės bent jau iki šių metų vidurio pinigų sulaukti, nes tuomet reikės pradėti įgyvendinti naujus projektus, o neturint pinigų - tai beveik neįmanoma, nors mūsų projektai nebūtų labai imlūs pinigams - apie 2-3 mln. litų vertės“, - sakė euroregiono „Nemunas“ direktorius.
Dalis iki šiol negautų 6 mln. litų yra Kalvarijos, Marijampolės ir kai kurių kitų savivaldybių - euroregiono „Nemunas“ dalininkių lėšos. Įgyvendinus projektus pinigai joms turi būti grąžinti. Kai kurios savivaldybės pinigų projektams įgyvendinti skolinosi iš bankų. Todėl dabar yra priverstos mokėti ir nemenkas palūkanas.
„Į euroregiono projektus mūsų savivaldybė yra investavusi per 1,3 mln. litų ir niekaip jų nesulaukiame grįžtant. Mūsų savivaldybei, kurios metinis biudžetas yra apie 32 mln. litų, tai yra nemenki pinigai ir juos tikrai būtų kur panaudoti“, - LŽ teigė Kalvarijos savivaldybės Finansų ir biudžeto planavimo skyriaus vedėja Laima Trečiokienė.
Bando suspėti laiku
Pasienio bendradarbiavimo projektų įgyvendinimą prižiūri prie Vidaus reikalų ministerijos įkurta viešoji įstaiga Jungtinis techninis sekretoriatas. Jo rankose yra ir šių projektų lėšos.
Jungtinio techninio sekretoriato direktorė Auksė Bernadišienė LŽ aiškino, kad visi, kurie atsiskaito už įvykdytus projektus, pinigų sulaukia laiku. Nebent vėluoja pateikti projektų įgyvendinimo ataskaitas.
„Pas mus šiuo metu dar yra nebaigtų tikrinti ataskaitų, tarp jų - ir iš euroregiono „Nemunas“. Kai tik jas patikrinsime - iš karto sumokėsime pinigus“, - tikino A.Bernadišienė.
Kada tai bus - ji konkrečiai pasakyti dar negalėjo. Tai esą priklauso nuo to, kaip greitai projektų vykdytojai atsako į visus jų pateiktus klausimus.
„Tikrinant ataskaitas kyla įvairių neaiškumų, kuriuos privalu išsiaiškinti, iš vykdytojų paprašome pateikti išsamesnius duomenis. Kai kada tenka parašyti net 6 patikslinti prašančius laiškus, kol gauni atsakymą. Todėl ir užsitęsia projektų ataskaitų tikrinimas. Tačiau nustatytų terminų mes stengiamės nepažeisti“, - tikino A.Bernadišienė.
Nėra kam?
Euroregiono Nemunas“ direktorius LŽ teigė įtariąs, kad ne vien dėl kokių nors neaiškumų pateiktose ataskaitose stringa atsiskaitymai, bet ir dėl to, kad darbui su projektais yra likę tik keletas žmonių, kurie fiziškai nespėja peržiūrėti ataskaitų.
„Manyčiau, kad pats projektas ir jo priežiūra turėtų būti vykdoma tuo pačiu metu, o ne beveik po metų, kai nagrinėjama ataskaita. Tuomet mums mažiau reikėtų rinkti įvairių pažymų, paaiškinimų, sumažėtų ir administravimo išlaidos. Ir pačių projektų įgyvendinimas bei lėšų panaudojimas paspartėtų“, - sakė G.Skamaročius.
Tačiau Jungtinio techninio sekretoriato direktorės nuomone, specialistų jų įstaigoje dirba tiek, kiek reikia.
„Jei vienu metu yra pateikiama, tarkim, 40 ataskaitų, tai normalu, kad trys mūsų darbuotojai negali iš karto jų visų peržiūrėti. Todėl ir susidaro savotiški pikai, kai projektų ataskaitų susikaupia, o kai jų nedaug, projektų ataskaitos patvirtinamos ir pinigai projektų vykdytojams išmokami kur kas greičiau“, - aiškino A.Bernadišienė.
