Planuojamas gyventojų pajamų progresinis mokestis Lietuvos biudžetui ne tik neduotų jokios naudos, bet ir iš šalies išviliotų užsienio įmones. Tokios nuomonės laikosi „Swedbank Markets“ tarnybos Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas.
„Tai politinis mokestis, galbūt prieš rinkimus jis kažkam yra naudingas. Finansinės naudos biudžetui nebus jokios. Mūsų investicinę aplinką gali iš esmės pabloginti. Mes galime sukurti tokią darbo erdvę, kad žmonės mieliau darbinsis Taline ar Rygoje“, – aiškino T. Andrejauskas.
Anot jo, užsienio įmonėms, kurios steigia savo atstovybes ar investuoja Lietuvoje, tai būtų dar vienas motyvas kelti savo centrinę būstinę kažkur kitur.
„Mokesčių prasme šalis kaip tik dėl to praras pajamas. Vartojimo mokesčiai bus mokami Lietuvoje, bet pelno mokestis atiteks estams ar latviams“, – teigė pašnekovas.
Ekonomika.lt primena, kad Seimas sutiko svarstyti socialdemokratų siūlomą gyventojamų pajamų progresinio mokesčio projektą. Jame siūloma pajamas apmokestinti trimis gyventojų pajamų mokesčio tarifais. Jei jos per metus neviršija 48 tūkst. litų – būtų taikomas 15 proc. tarifas, pajamoms iki 120 tūkst. litų – 33 proc., didesnėms – 40 proc. Tokiu atveju gaunančiam 4,2 tūkst. litų pajamas 33 proc. tarifas būtų taikomas tik 200 litų, o 4 tūkst. litų būtų apmokestinami 15 proc. tarifu.
Ketvirtadienį finansų ministrė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad toks socialdemokratų pasiūlymas nieko neišsprendžia, tačiau sutiko, kad progresinių mokesčių sistema Lietuvai būtų naudinga, tik kitokia forma.
Tuo tarpu premjeras Andrius Kubilius tikina, kad prieš imantis progresinių mokesčių, pirmiau reikėtų išspręsti nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo klausimą.
