Kalbant apie alternatyvias valiutas, neretai pamirštama, kad jos nesukurtos daiktų įsigijimui ir pardavimui. Taip pat tai nėra finansinių operacijų įrankis. „Bitcoin“ kartu yra ir sistema, leidžianti pervesti pinigus anonimiškai, greitai, negrįžtamai ir, jei to norite, neteisėtai, rašo portalas „Quartz“.
Virtualioms valiutoms populiarėjant, vyriausybės ieško būdo, kaip kontroliuoti finansinius srautus šalių viduje. Šios vaiduokliškos bankų sistemos egzitavimas parodo, kad yra tikra paklausa.
Anoniminė bankininkystė
„Bitcoin“ sistema yra visiškai skaidri, nes tai užtikrina jos patikimumą. Viešumas yra pagrindinis faktorius, tačiau žmonės nėra identifikuojami pagal savo vardus, bet jų virtualioms pinigininėms yra atsitiktine tvarka sukuriamas kodinis pavadinimas.
Atsirado nauja iniciatyva, kuri sieka apjungti „Bitcoin“ sistemos atvirumą ir vartotojų anonimiškumo užtikrinimą. Programuotojas, kuris save vadina „FellowTraveler“, kuria sistemą „Open Transactions“. Ji veiks 3 dalių principu: emitento (kuris skelbia, kad turi tam tikrą kiekį parduodamos valiutos), tarnybinės stoties ar jų tinklo (čia bus vykdomas apsikeitimas) ir vartotojo (kuris nori pirkti valiutą).
Tarpininkų pagalba pinigai internete gali keliauti anonimiškai. Tokį patį principą galima pritaikyti netgi vertybiniams popieriams.
Šiandien „Bitcoin“ valiuta yra svyruojanti ir labai spekuliatyvi, taigi nekelia pasitikėjimo. Visgi ateityje tai gali pasikeisti, nes randasi „startup‘ų“, kurie bandys atkartoti „Bitcoin“ sėkmę, tačiau nekartos klaidų ir į juos nebus galima įsilaužti. Tokia sistema tikrai ateityje bus daug verta, nes tai bus tiesiog „internetinis auksas“, kurio vertės nesupurtys pasiūlos svyravimai.
Nesusekami mokėjimai
Dažniausiai galimus pinigų plovimo atvejus stabdo patys bankai. Tačiau nematomų mokėjimų sistemoje kiekvieno vartotojo piniginė tampa banku. „Jei jūs išsigryninate 100 JAV dolerių ir išleidžiate juos sumokėdami prostitutei, ji tuos pinigus atiduoda savadautojui, pastarasis nusiperka narkotikų iš pardavėjo. Šis pinigus įneša į banką, nes taupo mokslams. Bankas mato, kad jūs pasiėmėt pinigų, o prekeivis į banko sąskaitą įnešė tiek pat. Tačiau jie nemato, kur keliavo tie 100 dolerių. Skaitmeninė valiuta veikia lygiai taip pat“, - iliustratyviai dėsto anonimiškasis „Open Transactions“ kūrėjas.
Šiuo atveju vartotojų virtualios piniginės (būtent tokiu principu veikia „Bitcoin“) tarnauja kaip bankų sąskaitos, kurios yra anonimiškos ir atskirtos nuo tradicinių finansinių operacijų ir valdžios kontrolės. Tai kelia riziką: daugumai piliečių yra naudinga, kad egzistuoja finansinės priežiūros įrankiai ir teisinė sistema. Tačiau kitiems, vengiantiems valdžios dėmėsio, „Open Transactions“ (kaip ir kitos panašios sistemos) tarnauja kaip investicijų ir piniginių mainų neatsekamos priemonės.
Decentralizuota finansinių operacijų sistema su virtualia valiuta ir anonimiškais vartotojais kelia rimta iššūkį tradicinei bankų sistema. Tokio proceso valdžios instucijos nesugebės sukontroliuoti.
