Šįmet net 182 tūkst. Lietuvos gyventojų kažkaip išgyvena tegaudami po 315 litų per mėnesį. Galime tik pasiguosti, kad pasaulyje 1,5 milijardo žmonių per mėnesį tegali išleisti po 75 litus, tačiau Žemėje kas 3,6 sekundės nuo bado miršta vienas žmogus.
Žurnalas „Newsweek“ pagal gyvenimo kokybę Lietuvai skyrė 34 vietą iš tyrime dalyvavusių 100 planetos valstybių, tačiau iš esmės į tokį pat klausimą lietuviai praėjusią savaitę viešosios nuomonės tyrimų kompanijai „Spinter tyrimai“ atsakė kitaip. Tik 1,7 proc. apklaustųjų pasakė, kad dėl Ministrų kabineto priimtų sprendimų jų gyvenimo kokybė pagerėjo, o net 84,2 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Vyriausybės sprendimai turėjo neigiamos įtakos jų gyvenimo kokybei. Neigiamos!
Neabejotinai tarp pastarųjų buvo ir žemiau skurdo ribos gyvenantis kas penktas šalies, arba 690 tūkstančių, pilietis. Laikoma, kad vienas gyvenantis asmuo atsiduria skurde, jei jo pajamos per mėnesį nesiekia 831 lito, o šeima, kurią sudaro du suaugę ir du vaikai iki 14 metų, – 1 746 litų. Be kita ko, šiemet net 182 tūkst. Lietuvos gyventojų kažkaip išgyvena tegaudami po 315 Lt per mėnesį. Galime tik pasiguosti, kad pasaulyje 1,5 milijardo žmonių per mėnesį tegali išleisti po 75 litus, tačiau Žemėje kas 3,6 sekundės nuo bado miršta vienas žmogus. Lietuvoje ir Europoje nuo bado dar nemirštama, nors negalėčiau garantuoti. Norėtųsi tikėti, kad labiausiai nuskurdę žmonės galės pasinaudoti praėjusią savaitę pradėta dalyti ES parama maisto produktais. Apie 3 tūkst. t maisto produktų atiteks mažiausiai 540 tūkstančių Lietuvos piliečių, kurių vidutinės vieno šeimos nario pajamos neviršija 525 litų.
Iš viso tokios paramos neatsisakė 20 ES valstybių. Naujausiais duomenimis, vidutiniškai 17 proc. ES gyventojų yra ties skurdo riba, todėl jaučia maisto stygių. Įdomu, kad tarp jų yra net Liuksemburgo piliečiai – šiai turtingiausiai ES valstybei skirta maisto produktų už 828 tūkstančius litų (likusioms 19 ES šalių padalyta paramos už 1,65 mlrd. Lt).
Prieš kelerius metus kai kurie politikai, kalbėdami apie ES paramos maisto produktais idėją, kandžiai įgeldavo, kad ji tėra dar vienas būdas pagelbėti ES žemdirbiams. Kodėl? Iš pradžių programos tikslas buvo skurstantiesiems išdalyti sukauptą žemės ūkio produkcijos perteklių (intervencines atsargas). Vėliau tam tikrais atvejais leista intervencines atsargas papildyti rinkoje įsigytais produktais. Šiais metais intervencinių atsargų – grūdų, pieno miltelių, šiek tiek sviesto – sukaupta pakankamai, todėl produktų įsigyti rinkoje reikės nedaug. Taip manyta. Tačiau padėtis gali labai greitai pasikeisti. Apie tai garsiai pradėjo kalbėti Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos atstovai.
Taigi Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija įspėja, kad šį rugsėjį padėtis kai kuriuose planetos regionuose labai greitai blogėjo ir pavojingai artėjama prie 2007-ųjų lygio. Priminsime, kad 2007–2008-aisiais, kai pieno, grūdų ir mėsos kainos šovė į viršų, Bangladeše, Haityje ir kitose besivystančiose ekonomiškai atsilikusiose valstybėse nuvilnijo bado kamuojamų gyventojų riaušių banga. Siaubinga banga, nes bado iškankintų žmonių minios paprastai niekas negali sustabdyti. Ji lyg cumanis šluoja viską, kas pasitaiko kelyje, nusiaubia miestus ir kaimus, padaro nesuskaičiuojamą žalą ir taip silpnų valstybių ekonomikoms bei apskritai tokių valstybių egzistavimui. Sakysite, tai mums neaktualu. Klystate. Dar ir kaip aktualu, nes gyvename globalizacijos laikais, kai padėtis visuose žemynuose yra lyg susisiekiantys indai – jeigu kas įvyksta viename žemyne, labai greitai ta banga pasiekia kitus žemynus ir nuvilnija per visą planetą. Be to, neatmeskime tikimybės, kad sugrįžtančios aukštos kainos neužkliudys net pasiturinčiai, palyginti su likusia pasaulio dalimi, gyvenančių europiečių.
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija atliko išsamius tyrimus ir nustatė, kad kainų indeksas – vadinamojo maisto produktų krepšelio, į kurį patenka kviečiai, kukurūzai, ryžiai, pieno produktai, cukrus ir mėsa, kaina šių metų spalio mėnesį išaugo iki 197,1 punkto (arba paaugo 5 proc. rugsėjo mėnesį) ir pasiekė aukščiausią tašką per pastaruosius dvejus metus.
Albinas Čaplikas
