Finansų ministerija, Lietuvos bankas ar komerciniai bankai prognozuoja, kad ir kitais metais vidutinis atlyginimas mūsų šalyje didės. Tiesa, daug kukliau nei pastaruosius kelerius metus – vos 2–4 proc. Tačiau ir tai gana neįprasta, kai nedarbo lygis šalyje viršija 15 proc.
Galima prisiminti, kad per 2008 m. krizę išaugus bedarbių skaičiui, atlyginimai gerokai sumažėjo. Tad kas šį kartą yra kitaip ir ko galima tikėtis kitais metais?
Tokio atvejo dar nebuvo
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu atlyginimai daugiausiai augo viešajame sektoriuje. Tai buvo matyti ir per koronaviruso pandemiją.
„Taip pat kai kurie verslai šiuo laikotarpiu suklestėjo, tad jie kėlė atlyginimus ir tarsi sudarė įvaizdį, kad viskas gerai, verslas gyvena gerai, o atlygimai auga. Tačiau buvo sektorių, kurie pandemijos metu krito žemyn.
Todėl bedarbių skaičius irgi augo. Ši situacija neįprasta. Dažniausiai atlyginimai didėja, kai bedarbystė yra maža ir darbdaviai turi rinktis iš mažos pasiūlos. Tokiu atveju norėdami gerų specialistų darbdaviai turi pasiūlyti jiems gerą atlyginimą“, – pastebėjo D. Arlauskas.
Pasak jo, šiuo metu auga ir atlyginimai ir bedarbių skaičius.
„Dar tokio atvejo nebuvo. Todėl reikia laiko susigaudyti ir įvertinti, ką daryti ateityje.
Tačiau nesutikčiau, kad bedarbių skaičius augo dėl mokamų išmokų. Galbūt taip buvo pačioje pradžioje, tačiau dabar matome, kad išmokų nebėra, bet bedarbių skaičius vis tiek auga“, – komentavo darbdavių atstovas.
Dalis verslų pandemijos metu nepatyrė sunkumų
Žmogiškųjų išteklių ekspertė, įmonės „Master Class Lietuva“ vadovaujanti partnerė Laura Duksaitė-Iškauskienė pastebėjo, kad karantino metu išryškėjo verslo sritys, kuriose darbuotojų poreikis auga.
„Pavyzdžiui, siuntų ir prekių pristatymo verslai. Tokio poreikio siųsti ir pristatyti siuntas dar niekada neturėjome. Taip pat didėja elektroninių parduotuvių pardavimai ir auga jų poreikis.
Dar yra ir tokių verslų, kurie šiuo metu nepatiria sunkumų. Jų veiklos Vyriausybė nesustabdė. Todėl konkurencija šiuose sektoriuose dėl darbuotojų lygiai tokia pati, kokia buvo prieš karantiną. Todėl nieko keisto, kad darbo užmokestis didėja“, – pasakojo žmogiškųjų išteklių ekspertė.
Anot jos, dažniausiai užmokestis auga pasikeitus darbuotojo atsakomybėms, pasikeitus pareigybei, įvykdžius pardavimų planus.
„O žmonės, kurie dirbo turizmo, viešojo maitinimo ar kituose sektoriuose, kurie šiuo metu negali vykdyti veiklos, ir prarado darbus, turėtų ieškoti panašaus pobūdžio darbo kitose įmonėse. Nes išlaikyti savo kompetencijas turizmo ar viešojo maitinimo srityje šiuo metu tiesiog neįmanoma, nes šie sektoriai neveikia.
Tačiau norint susirasti ne visada būtina keisti savo kvalifikaciją. Pavyzdžiui, jeigu žmogus prieš pandemiją pardavinėjo keliones, tai dabar jis irgi gali dirbti pardavimų srityje, tik kitos srities įmonėje“, – patarė L. Duksaitė-Iškauskienė.
Kas nori, tas susiranda darbą?
Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Aušra Bytautienė pastebėjo, kad bedarbių skaičiaus augimas šiemet susijęs su keliais faktoriais.
„Ir tai tikrai nėra tik darbuotojai, atleisti iš labiausiai su karantinu susijusių ribojimų paveiktų sektorių, pavyzdžiui, turizmo.
Pandemijos metu buvo stebima didesnė imigracija nei emigracija. 2020 metų sausio–birželio mėnesiais visose Baltijos šalyse nedarbo statistikos tendencijos buvo panašios. Tačiau nuo birželio tendencijos akivaizdžiai išsiskyrė: Latvijoje ir Estijoje nuo birželio nedarbas po truputį mažėjo. O tuo metu Lietuvoje jis toliau augo dėl bedarbiams pritaikytos kasmėnesinės iki gruodžio 31 d. taikomos išmokos. Kai bedarbiu gali būti laikomas ir nedirbantis dieninio skyriaus studentas“, – komentavo specialistė.
O atlyginimų augimą, pasak A. Bytautienės, lėmė valstybiniame sektoriuje, biudžetinėse organizacijose kilęs darbuotojų atlygis.
„Jis augo didesniu procentu nei privačiame sektoriuje ir padidino bendrą atlygio augimo procentą. Versle darbuotojų atlygis susijęs su įmonių rezultatais ir pandemijos akivaizdoje labai išsiskyrė situacija pagal sektorius – vienus verslus pandemija ir su ja susiję ribojimai paveikė kritiškai. O kiti, kurie prisitaikė prie ribojimų ir veiklą vykdyti galėjo, teigia, kad verslo rezultatai nenukentėjo arba nukentėjo santykinai nedaug“, – pastebėjo specialistė.
Pasak jos, labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose dirbę žmonės šiuo metu nesusiras panašaus darbo.
„Tačiau jei žmogus tikrai nori dirbti, jis gali bent laikinai įsidarbinti, pavyzdžiui, elektroninę prekybą vykdančiose įmonėse. Girdžiu, kad tokių darbuotojų kaip prekių surinkėjai tokioms įmonėms šiuo metu trūksta.
Taigi kažkiek persikvalifikuoti teks, nors čia nekalbu apie itin sudėtingus ir aukštos kvalifikacijos darbus. Kaip minėjo vienos įmonės vadovas, pats nuėjęs padirbėti į sandėlį, kur šiuo metu itin trūksta pajėgumų, jis „persikvalifikavo“ per valandą“, – pasakojo A. Bytautienė.
Valstybės išmokos nemotyvuoja ieškoti darbo
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebėjo, kad algos kyla tuose sektoriuose, kur jos ir taip jau buvo didelės.
„Yra sričių, pavyzdžiui, IT, finansų sektoriuose, kuriose darbuotojų reikėjo ir krizės metu. Tačiau tokiems darbdaviams reikia žmonių, kurie nori ir gali dirbti.
Dabar matome, kad nedarbas yra padidėjęs, tačiau tie žmonės, kurie tapo bedarbiais jie nelabai ir skubėjo ieškoti darbo arba jų kvalifikacija buvo netinkama“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, bedarbių skaičių padidino ir valdžios pagalba.
„Valdžios išmokos bedarbius motyvavo neskubėti sugrįžti į darbo rinką. Dažnu atveju tokie žmonės dirba nelegaliai ir dar gauna valstybės išmokas. Jiems ir neapsimoka legaliai dirbti.
Todėl reikėtų žiūrėti ne į bedarbių skaičių, bet į dirbančiųjų skaičiaus pokytį. „Sodros“ skaičiai rodo, kad tiek spalį, tiek lapkritį darbuotojų poreikis nebuvo sumažėjęs, jis netgi augo“, – pasakojo T. Povilauskas.
Kitas metais teks spręsti bedarbystės problemą
Ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad tam tikri verslo sektoriai turizmo, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo turi didelių finansinių sunkumų ir jie nėra trumpalaikiai.
„Šių verslų problemos persikels ir į kitus metus. Tad 2021 metais matysime ir bankrotų ir atleidimų“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak M. Dubnikovo, norėtųsi, kad situacija būtų priešinga, kad augtų žmonių užimtumas ir jų atlyginimai, tada ekonomika būtų tvari.
„Tačiau akivaizdu, kad šiuo metu to negalima pasiekti, nes dalis įmonių apskritai negali tęsti savo veiklos.
Bendrai žiūrint matome, kad atlyginimai kitais metais augs, nes buvo pakeltas minimalus darbo užmokestis. Bet užimtumas liks tame pačiame lygyje kaip ir šiemet“, – aiškino ekonomistas.
Pasak jo, nedarbas augo ne tik dėl to, kad įmonės nukentėjo dėl koronaviruso.
„Taip pat valstybė pasirinko klaidingą žingsnį skatindama žmones susirasti darbą jiems mokėdama 200 eurų darbo paieškos išmoką. Į Užimtumo tarnybą kreipėsi žmonės, kurie dirba šešėlyje. Jie pasinaudojo proga pasiimti papildomus pinigus, kuriuos pasiūlė valstybė“, – komentavo M. Dubnikovas.
Anot jo, kitais metais Lietuvai teks spręsti bedarbystės problemą.
„Šiuo metu žmonėms yra mokamos nedarbingumo išmokos. Taip pat egzistuoja daug kvalifikacijos kėlimo programų, kuriomis žmonės turėtų naudotis. Žinoma, tai reikalauja pastangų, ypač vyresniems žmonėms, kurie yra įpratę dirbti savo darbą.
Tačiau manau, kad po šios krizės žmonių, kurie keis savo kvalifikaciją bus ženkliai daugiau. Gali būti, kad daug paslaugų bus teikiama nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, žmonės pamatys, kad jiems nereikia kelionių organizatoriaus, o kelionę jie gali nusipirkti internetu. Tai reiškia, kad aptarnaujančio personalo reikės mažiau. Ir tiems žmonėms teks keisti profesijos profilį“, – aiškino M. Dubnikovas.
Pasak ekonomisto, krizių metu keičiasi žmonių požiūris.
„Todėl tikėtina, kad kitais metais žmonės ims vertinti oficialų darbą. Pavyzdžiui, jeigu žmogus dirba restorane padavėju ir gauna minimalią algą, o kitus pinigus arbatpinigiais. Tokiam žmogui netekus darbo, jo išmoka skaičiuojama nuo minimalios algos, nors realiai jo pajamos daug didesnės. Šiuo atveju žmogus gali jaustis nuskriaustas.
Tad po šios krizės ims vertinti oficialiai mokamus mokesčius. Šiuo metu mokesčių mokėjimas atsiperka tiems žmonėms, kurie tai darė. Jie gauna normalias nedarbingumo pašalpas, o tie, kurie gyveno šešėlyje, turi tenkintis minimaliomis išmokomis“, – pastebėjo M. Dubnikovas.
