Dėl susiklosčiusios situacijos kasdien pranešama apie tūkstančius naujų bedarbių ir ties bankroto slenksčiu atsiduriančias įmones. Daugeliui pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvai, piešiamas niūrus ekonomikos susitraukimo scenarijus.
Nepaisant visų šių blogų naujienų, pagrindiniai akcijų kainų indeksai ne tik, kad nekrenta žemyn, bet pastaruoju metu gana sparčiai kyla. Palyginti su prasčiausiais rodikliais šiemet, kai kurie iš jų jau pakilo daugiau kaip 30 proc. ir viršija pernykštį kainų lygį.
Paprastai kalbant, jeigu kovo 23 d. už 10 tūkst. eurų būtumėte nusipirkę (tą galima padaryti ir Lietuvoje), pavyzdžiui, su vienu iš pagrindinių akcijų indeksu „Standard&Poor’s 500“ susietų vertybinių popierių ir juos parduotumėte šiandien, tai gautumėte daugiau nei 13 tūkst. eurų.
Jeigu patys nespėjote užsidirbti, labai tikėtina, kad bent jau panašią šio laikotarpio grąžą fiksavo pensijų fondas, kuriame kaupiate lėšas senatvei.
Vis dėlto, kodėl akcijų kaina taip padidėjo tuo metu, kai daug kas vis dar kalba apie tai, kad sunkiausias laikotarpis verslui ir darbuotojams dar neatėjo? Ar krizė jau baigėsi, ar akcijų kainų taip pat laukia „antroji banga“?
Išspausdinta daug naujų pinigų
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad spartų pasaulinių akcijų indeksų kilimą lėmė kelios priežastys.
„Viena priežastis yra ta, kad centriniai valstybių bankai pasiūlo ir spausdina labai daug pinigų, taip pat mažina palūkanas už jų skolinimąsi.
Viena vertus, tie pinigai turi kur nors „nusėsti“, turi būti kur nors investuoti. Kita vertus, su labai mažomis palūkanomis nėra labai daug alternatyvų. Obligacijų pajamingumas nulinis arba neigiamas, tad padidėja akcijų patrauklumas“, – aiškina ekonomistas.
Anot jo, kita priežastis susijusi su akcijų rinkų žaidėjų lūkesčiais.
„Rinkos vis tiek žiūri į ateitį, o ne į praeitį. Daugelyje valstybių viruso plitimas atslūgo, karantinai atšaukiami ir tikriausiai tikimasi spartaus ekonomikos atsigavimo“, – komentuoja N. Mačiulis.
Jo teigimu, JAV ir kitose šalyse fiksuojami itin prasti nedarbo rodikliai gali būti trumpalaikis dalykas:
„Pavyzdžiui, JAV yra labai lengva atleisti darbuotojus – ten nėra nei išeitinių kompensacijų, nei įspėjimo laikotarpio. Šiandien nereikia – atleido, rytoj reikės – priims. Kaip dabar pašoko nedarbo lygis, taip birželio mėnesį jis jeigu ir nesugrįš į buvusį lygį, tai tikrai gerokai sumažės.“
Pasak ekonomisto, šiuo metu vyrauja lūkesčiai, kad pasaulio ir atskirų šalių ekonomikoje nebus ilgalaikio įšalo.
„Ir vis tiek dar reikėtų atkreipti dėmesį, kad ne visos akcijos brangsta. Labiausiai brangsta ir indeksus kelia būtent technologinės įmonės, kurių veikla karantino metu visiškai nesutriko. Jos kaip tik net pritraukė papildomų klientų ir gavo pajamų.
Tuo metu viešbučių, avialinijų, automobilių nuomos kompanijų situacija, aišku, labai prasta ir jų akcijų kaina naujų aukštumų nešturmuoja. Taigi, šiame krizės kontekste yra daug laimėtojų, bet yra ir pralaimėtojų“, – pastebi N. Mačiulis.
Jo įsitikinimu, ne visas įmones paveiks ir karantino ribojimų nulemtas gamybos perkėlimas arčiau vietinių rinkų. „Google“, „Facebook“ ar „Netflix“ akcijų kainos kelia indeksus, tačiau svetur nieko negamina, jų veikla neturi nieko bendro su tiekimo grandinių trumpėjimu.
„Jeigu kalbėtume apie automobilių ar kokių nors vaistų gamybos įmones, tai vėlgi tikriausiai tai yra ne šių ir ne kitų metų perspektyva. Ilgesniuoju laikotarpiu tai tik reikš, kad kai kurios prekės bus brangesnės ir kiek padidės infliacija“, – svarstė ekonomistas.
Viską įvertina iš naujo
Turto valdymo bendrovės „Milvas“ fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis taip pat akcentavo, kad rinkos vertina ne šiandieną, o ateitį.
„Dažnai tie duomenys, kurie pasirodo vieną dieną, pavyzdžiui, nedarbo ar bendrojo vidaus produkto (BVP), jie jau įvertinti ir įskaičiuoti į akcijų kainą anksčiau.
Jei žmogus yra smulkus investuotojas, kuris gerai nesupranta, neturi priėjimo prie duomenų, jam gali atrodyti, kad pasirodė BVP duomenys ir tai yra naujiena. Bet daugeliui profesionalų tai jokia naujiena. Jie daugmaž jau buvo suskaičiavę, kiek tai bus, ir viską įvertinę“, – aiškino pašnekovas.
Jo teigimu, dabartinės akcijų kainos atspindi ateities situacijos vertinimą, kuris yra optimistinis:
„Skaičiuojama, kad karantinai daugelyje šalių pasibaigė ir dabar bus išrasta vakcina arba bent jau koks nors vaistas, antros didelės koronaviruso susirgimų bangos nebus ir „važiuosime“ toliau. Štai toks dabar yra rinkų vertinimas, pagal jį ir prekiaujama.“
T. Marčiulaitis atkreipė dėmesį, kad akcijų kainai taip pat daug įtakos turi centrinių bankų leidžiami nauji pinigai. Daugeliui įmonių jie padeda nutolinti bankrotą ir nutolina galimą finansų krizę.
„Paprastai kai būna krizė, tai ji būna finansų, ekonominė krizė. Finansų krizės metu sumažėja likvidumas ir niekas negali skolintis, refinansuoti paskolų ir t.t. Ir čia būna bėda: visi stoja, kai kurie turi užsidaryti, kai kurie restruktūrizuoti skolas, kiti bankrutuoti, dar kiti negali plėtros vykdyti. Tai matėme 2008 metais,“ – kalbėjo turto valdytojas.
Anot jo, trumpalaikis krizės šokas buvo didelis. Tačiau visi vis dar gali prieiti prie pinigų, gali jų gauti ir didesnio struktūrinio ekonomikos šoko kol kas nėra.
Paklaustas, ar dabar jau per vėlu pirkti akcijas tikintis greitos pinigų grąžos, T. Marčiulaitis pusiau rimtai, pusiau juokais kalbėjo:
„Greitos grąžos? Niekada taip nebūna. Kas čia buvo, kai per mėnesį galėjai uždirbti 20 proc.? Bet tokia ir greita grąža būtų, jei turėjai 10 mln., o dabar turėtum 12 mln. O jei turėjai 2 tūkst., tai greita grąža yra nelabai greita. Šiaip į finansų rinkas neverta lįsti tikinti greitos grąžos. Ir jei neturi daug pinigų, stebuklingai jų nepradėsi turėti ką nors nusipirkęs pigiau.“
