Lietuva planais statyti atominę elektrinę (AE) yra pažengusi toliau nei kaimyninės šalys – Baltarusija ir Rusija, įsitikinęs Lietuvos energetikos instituto direktorius prof. habil. dr. Eugenijus Ušpuras.
„Pinigų jie (baltarusiai. – ELTA) neturi, yra ekonominė krizė, yra tam tikras politinis susitarimas su Rusija, kad rusai jiems viską duos, taip pat ir pinigus, ir technologiją, pastatys AE iki rakto pasukimo, išmokys jų žmones dirbti, ir jie gyvens lyg prie komunizmo. Šiandien jie nei yra pasirašę susitarimą, nei yra matę tos AE projektą, jie neturi saugos pagrindimo“, – Eltai sakė E. Ušpuras, sekmadienį dalyvavęs Kaune prasidėjusiame Pasaulio lietuvių mokslo ir kultūros simpoziume.
Energetikos instituto vadovas savo pranešime „anekdotine situacija“ vadino baltarusių pažadus įsileisti tarptautinius stebėtojus ir atlikti vadinamąjį streso testą jėgainei, kurios dar nė projekto neturi.
„Po Fukušimos avarijos apie streso testus kalbama visame pasaulyje. Atsakymas atlikti tą streso testą geriausiu atveju būtų laikomas nemandagumo gestu. Tai žmonės, net nesuprasdami, apie ką kalbama, sako: “mes viską vykdysime, ką tarptautinės organizacijos, Europos Sąjunga, Pasaulinė energetikos reguliuotojų asociacija numatė. Baltarusiai šiek tiek ir įkliuvo, jie lyg ir negali atsisakyti, bet jie neturi nei elektrinės, nei jos projekto. Jie pažadėjo, kad vykdys tą streso testą, bet kam? Jiems šito kol kas nereikia, nes jie nieko neturi", – sakė E. Ušpuras.
Neseniai iš Baltarusijos grįžęs Lietuvos energetikos instituto direktorius teigė, kad Baltarusijoje jau yra prezidento Aliaksandro Lukašenkos įsakymu įsteigtas energetikos reguliavimo organas ir šioks toks įstatyminis pagrindas. Lietuviai kartu su vokiečiais, prancūzais, suomiais ir Europos Komisija vykdo projektą , kuriuo siekiama perteikti vakarietiškos saugos metodologiją Baltarusijos reguliuotojui.
„Mūsų viena užduočių yra peržiūrėti įstatyminę bazę, padėti sukurti vakarietiškus saugos įstatymus, kuriuos jie priimtų, nes jei paliksime juos bendradarbiauti vien su rusais, rusai jiems viską primes, ir mes bijosime to baltarusiško nesaugumo. Šiuo atveju mes juos mokome, kaip reikia įvertinti jiems tiekiamą produktą atsižvelgiant į saugos tašką“, – paaiškino E. Ušpuras.
Kaliningrado planus pasistatyti AE, lenkiame 2–3 metais, įsitikinęs Lietuvos energetikos instituto vadovas.
„Kai yra vykdomi branduoliniai projektai, kiekvienu atveju yra atliekami tam tikri žingsniai ir negalima atsidurti 10 kilometre nepraėjus pirmo, trečio ir taip toliau. Pagal tarptautinius standartus, pirmasis reikalavimas – poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Antrasis žingsnis turėtų būti visų kaimynų, gyvenančių prie Baltijos jūros, supažindinimas su ja, nes elektrinė būtų statoma ant Nemuno kranto, o Nemunas patenka į Baltijos jūrą. Mes iki šiol jos negavome“, – sakė E. Ušpuras.
Psichologinį poveikį daro vaizdas, kad planuojamų Astravo AE Baltarusijoje ir Baltijos AE Kaliningrade vietose vykdomi kažkokie fiziniai darbai. Lietuvos energetikos instituto direktorius to nesureikšmina.
„Baltarusijoje stato du namus, namai niekada nepradings, ten žmonės galės gyventi. O Kaliningrade aš pats nebuvau, ten kažkas iš tikrųjų kapstoma, bet kol jie neturi projekto, o projektas atsiranda tik po poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, normaliai ir kryptingai dirbti nėra prasmės. Ar sutiktumėte statyti savo namą neturint projekto“, – retoriškai klausė E. Ušpuras.
Vis dėlto Lietuvos energetikos instituto vadovas šimtu procentų nurašyti kaimynų užmojų nelinkęs.
„Viską galima padaryti, nematau techninių problemų. Jeigu yra pinigų, visą laiką galima surasti, kas tai padarys. Baltarusiai pinigų neturi, bet jie tikisi, kad jiems duos rusai. Rusai gali surasti pinigų, gal net ne iš geros valios, gal iš pykčio, kad aplenktų lietuvius. Bet kol kas mes pirmaujame. Mes turime ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, ir aikštelės parinkimą pagal TATENA rekomendacijas, įvertinome gamtos įvykių įtaką saugai, kas yra labai svarbu, ypač po Fukušimos avarijos. Apie rusų ar baltarusių projektus aš to negaliu pasakyti, aš jų nemačiau“, – sakė E. Ušpuras.
