Darbuotojų ir darbdavių atstovai nesutaria, kad turėtų pasirūpinti žmonių skiepijimu. Darbdaviai pasigenda valdžios pagalbos, kad ši padėtų valdyti skiepijimo procesus. O darbuotojų atstovė piktinosi, kad galiausiai ši pareiga nukrenta ant pačių darbuotojų pečių. Dalies jų darbdaviai net neišleidžia pasiskiepyti.
Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ daug reakcijų ir diskusijų sulaukė vilnietės Elenos nusiskundimas, kad darbdavys jai neleidžia skiepytis. Ji klausė, kur jai kreiptis, kur eiti.
Komentatoriai greitai pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni siūlė moteriai kreiptis į profsąjungas, Valstybinę darbo inspekciją, o kiti gyrė darbdavį už tokį požiūri ir sakė, kad skiepai nereikalingi, galima dirbti ir be jų.
Piktinosi, kad darbuotojai patys turi ieškoti skiepų
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad dabar testavimas ar skiepijimasis krenta ant darbuotojų pečių.
„Darbdaviai nenori tuo rūpintis. Pats darbuotojas turi ieškoti, kur tai padaryti. Be to, žmonėms neleidžiama skiepytis darbo metu. Darbdaviams svarbiausia, kad darbas būtų padarytas, o kada jie skiepysis – tai jau pačių darbuotojų reikalas.
Todėl pavasarį ir kalbėjome apie skiepadienį arba net ir po skiepo darbuotojams reikalingus laisvadienius. Juk ne tik pasiskiepyti reikia, bet ir po skiepo atgauti jėgas. Daugelis po skiepų patyrė lengvus simptomus, tačiau kai kurie iš karto grįžti į darbus negalėjo“, – pasakojo darbuotojų atstovė.
Anot jos, jau teko girdėti skundų, kad darbdaviai neskatina darbuotojų skiepytis.
„Tačiau toks elgesys visiškai nelogiškas. Juk dabar visur skelbiama, kad darbuotojai turi būti paskiepyti. Pačios darbdavių asociacijos apie tai kalba. Tad keista, kad kai kurie darbdaviai neranda laiko išleisti žmonių pasiskiepyti.
Dažnai nepasiskiepijusius žmones aplinkiniai išvadina antivakseriais, tačiau niekas nesigilina, kodėl jie dar nepasiskiepijo. Daliai žmonių skiepai nėra prieinami. Ne visi žmonės dirba 8 val. per dieną. Gamybos srityse darbo valandos ko kas ilgesnės, o laisvadienių metu žmonės ilsisi, jie nebeturi jėgų niekur eiti“, – komentavo I. Ruginienė.
Anot jos, darbdaviai turi ieškoti išeičių, kad situacija pasikeistų..
„Juk darbuotojai buvo skiepijami nuo erkinio encefalito ar gripo, kai net nebuvo pandemijos. Buvo į darbo vietas kviečiamos mobilios skiepų brigados ir visi norintys galėjo pasiskiepyti. Taip būtų galima daryti ir šiuo metu“, – siūlė darbuotojų atstovė.
Už skiepą gali atleisti iš darbo?
VDI pažymėjo, kad skirti skiepadienį ar laiką pasiskiepyti darbdavys gali skirti savo nuožiūra. Dėl platesnio komentaro inspekcija pasiūlė kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC). Tačiau šis patikino, kad neturi kompetencijų spręsti darbuotojų skiepų klausimus, tad vėl pasiūlė kreiptis į VDI.
Tačiau teisininkas, darbo teisės advokatas Tomas Bagdanskis šią situacija pakomentavo plačiau. Anot jo, darbdavys gali neišleisti darbuotojų skiepytis, tačiau reikėtų apsvarstyti kuo tai galėtų baigtis, kaip dėl to galėtų nukentėti darbuotojai.
„Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas išeina skiepytis ir jo tuo metu nėra darbe. Darbuotojas neatlieka savo darbo funkcijų. Darbdavys gali jam taikyti drausminę nuobaudą. Tai gali būti įspėjimas arba atleidimas iš darbo. Pagal aplinkybių vertinimą, jeigu darbuotojas argumentuotai paaiškina, kodėl jis vienu ar kitu laiku išėjo skiepytis, tai netaptų pagrindu jį atleisti.
Tad gali darbdavys pagrūmoti darbuotojui, duoti įspėjimą, tačiau jį atleisti galėtų tik ypatingomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, darbuotojas neatliko skubaus darbo, dėl to atsidaro neigiamos pasekmės“, – komentavo teisininkas.
Anot jo, visada reikia vertinti aplinkybes.
„Dažnu atveju tikrai ir teismai įrodys, kad darbuotojas nepažeidė darbo teisės. O apskritai reikėtų kooperuotis, susiderinti ir tada eiti skiepytis ir problemų nekils“, – patarė T. Bagdanskis.
Pasigenda valdžios pagalbos
„Kreipėmės į darbdavius, kad jie tam suteiktų sąlygas. Ir tai būtų efektyviausias būdas paskiepyti darbuotojus. Kiti būdai netinka, ne visi darbdaviai žino, kur darbuotojams ieškoti skiepų. Valstybinės institucijos juk gauna pinigus iš mokesčių mokėtojų, tad jos ir turi rūpintis skiepijimu“, – teigė D. Arlauskas.
Kaip jau skelbta, Vyriausybė sprendimu, nuo rugsėjo 13 d. 5veda papildomus apribojimus darbams, veikloms, paslaugoms, kurias bus galima teikti tik galimybių pasą turintiems asmenims.
Be to, Sveikatos apsaugos ministerija registravo įstatymo pataisas, kuriomis bus numatoma, kad tam tikrų profesijų darbuotojams vakcina bus privaloma.
Jeigu tokie darbuotojai nepasiskiepys dėl nemedicininių priežasčių ir jiems nebus galimybės dirbti nuotoliniu būdu, darbdaviai galės juos nušalinti nuo darbo ir nemokėti darbo užmokesčio.
