Vartojimo tendencijas Lietuvoje tiriančios kompanijos pastebi nišinio vartojimo augimą. Standartiniai prekybos tinklai savo ruožtu jau taikosi prie šios realybės ir juose specializuotas asortimentas taip pat didėja
Tačiau prognozuojama, kad laikui bėgant dideli prekybos centrai siūlys perkamiausias prekes, reikalingas kasdieniam vartojimui, o nišinės parduotuvėlės mėgins įtikti konkrečioms vartotojų grupėms.
Privačios parduotuvės sugrįžo į madą
„Jeigu pirkote prieš 10–15 metų, matėte, kokios buvo „nepriklausomos“ parduotuvės – jos nesugebėjo pasiūlyti didelio asortimento, produktų šviežumo ir geros kokybės bei kainos santykio.
To sovietinio tipo parduotuvėse produktai būdavo pasenę, brangesni nei tinkluose ir netinkamo asortimento, todėl jos natūraliai nunyko“, – sako vartojimo tendencijas tiriančios kompanijos „AC Nielsen“ Baltijos šalių skyriaus vadovas Artūras Urbonavičius.
Pasak pašnekovo, tuo metu tokių privačių parduotuvių nesugebėjimas pataikyti į nišą sąlygojo beprotiškai sėkmingą visų prekybos tinklų raidą. Tačiau dabar, pasak A. Urbonavičiaus, prekybos tinklams darosi sunku suvaldyti didelį prekybos asortimentą. Tuo metu privačios parduotuvės tampa vis populiaresnės.
Išskirtinio asortimento augimas
Kaip teigė A. Urbonavičius, šiuo metu auga mažų, specializuotų parduotuvių kanalas: gurmaniško maisto, ekologiškų maisto produktų, specializuotų alkoholinių gėrimų parduotuvės.
Kaip rodo tyrimai, per metus šalyje specializuotų ekologiškų prekių parduotuvių kiekis išaugo 70 proc., įvairių kepyklėlių, privačių konditerijos parduotuvių padaugėjo virš 6 proc., specializuotų maisto prekių parduotuvių išaugo 15 proc., o alkoholinių gėrimų – 9 proc. Tuo pačiu pastebimas ir šio išskirtinio asortimento augimas prekybos tinkluose.
„Kaip ir daugelyje Europos šalių, ekologiškos prekės Lietuvoje nuolat populiarėja, todėl ekologiško maisto mėgėjams norisi pasiūlyti kažką naujo, plėsti ne tik asortimentą, bet ir tobulinti aptarnavimo lygį. „Maxima“ prekybos tinklas vienas pirmųjų pradėjo plėtoti ekologinių produktų liniją ir skatinti pirkėjus daugiau dėmesio atkreipti į kokybiškus ekologiškus produktus“, – sako „Maximos“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė.
Valdo Lopetos, prekybos tinklo „Iki“ atstovo spaudai, nuomone, pirkėjus ekologiškos prekės domino visuomet ir ši tendencija išlieka stipri. „Tarkime, šeimos dažniau renkasi sveikesnį maistą, ekologiškas daržoves, miltus, o moterys dažniau renkasi ekologišką kosmetiką, higienos reikmenis, buities valymo priemones“, – lrt.lt sakė V. Lopeta.
Darius Ryliškis, „Norfos“ atstovas spaudai, pastebi, kad nors Lietuvoje ir daugėja žmonių, kreipiančių dėmesį į sveiką mitybą, įžvelgiami ir kainų skirtumai.
„Dauguma ekologiškų produktų yra gerokai brangesni už neekologiškus ir tai stabdo [pirkimą]. Jei ekologiškas produktas yra trečdaliu brangesnis už tokį pat neekologišką – žmonės perka. Jei dvigubai – tai jau pirkėją sulaiko“, – pirkimo įpročius analizavo pašnekovas.
Nišinės parduotuvės lankstesnės
„Nišinės parduotuvėlės gali būti labai lanksčios ir jos mokosi iš klaidų, gali tiekti labai mažais kiekiais asortimentą, pamėginti, kas tinka konkrečiai vartotojų grupei, kas netinka, ir jos labai greitai adaptuojasi. Tuo metu daryti tokius eksperimentus didelio prekybos tinklo mastu būtų labai sudėtinga ir brangu“, – kalbėdamas su interneto portalu lrt.lt samprotavo A. Urbonavičius.
Jis pridūrė, kad asortimentas nišinėse parduotuvėse yra brangesnis nei prekybos centruose, tačiau yra žmonių, pasiryžusių mokėti daugiau už kitokį skonį.
„Kai nueini ilgesnį kelią iki kepyklėlės, bet nusiperki netradicinių kepinių ir nustebini savo šeimą arba savo mažyliui pagamini košytės iš ekologiškų produktų, tai pasitenkinimas yra didesnis“, – mano Vilniuje besikuriančio šviežių makaronų fabriko-parduotuvės, kurioje makaronai bus gaminami mažmeninei ir didmeninei prekybai, steigėja Oksana Rokaševič.
Pasak jos, atsiranda svarbus socialinis aspektas – gali pažinti vartotoją, pasiūlyti geriausią produktą ir aptarnavimą. Vartotojas esą tai jaučia – aptarnavimo greitis, lankstumas, atvirumas ir produkto šviežumas yra „arkliukai“ prieš prekybos centrus. „Tai dvi skirtingos koncepcijos ir, manau, vartotojai tai pradeda suprasti“, – samprotavo O. Rokaševič.
Nišinis vartojimas – gera niša verslui
Anot A. Urbonavičiaus, nišinis vartojimas yra labai gera niša privačiam verslui. Tuo tiki ir O. Rokaševič: „Vartojimo prasme nišiniai verslai turės paklausą. Kitas klausimas yra dėl jo finansinio pajėgumo. Aišku, valstybės požiūris ir politika turi didelę įtaką.“
Pasak kuriamo šviežių makaronų fabriko-parduotuvės savininkės, prekybos centrai šiuo metu negali pasiūlyti to, ką siūlys jie. „Taip, jie kepa duoną, daro mišraines ir kitus kulinarinius gaminius. Bet jie nepasiūlys šios dienos šviežių makaronų ar raviolių. Savo parduotuvėje suteiksime progą sužinoti daugiau: iš ko pagaminta, kaip pagaminta ir kur“, – teigė O. Rokaševič.
D. Ryliškis sako manantis, kad ateityje, gerėjant ekonominėms sąlygoms, ekologiškų produktų paklausa žymiai išaugs. Juo labiau, kad šalyje iš tiesų stipriai gausėja ekologiškų ūkių. „Tai reiškia, kad ūkininkai tikrai turės ką pateikti pirkėjui, o prekybininkai, esant paklausai, tikrai nebus nuošalyje“, – įsitikinęs D. Ryliškis.
Vytenis Radžiūnas
