Kiek žinau, dauguma Lietuvos investuotojų į akcijas renkasi investicinius fondus. Darbas su jais gana paprastas – investuotojas patiki savo pinigus profesionaliam investuotojui – fondo valdytojui, o jis juos savo nuožiūra investuoja akcijų ar obligacijų rinkose.
Duodami pinigus valdytojui, jūs įsigyjate „fondo vienetus“, kurių vertė kyla arba krenta priklausomai nuo fondo valdytojo veiklos sėkmės.
Fondo valdytojas investuoja remdamasis fondo taisyklėmis ir strategija arba nurodymais valdytojui „kur“ ir „kaip“ jūsų pinigai turi būti investuojami.
Jei taisyklėse parašyta, kad fondas 10 proc. lėšų laiko grynais pinigais, 30 proc. investuoja į obligacijas, o likusius - į akcijas, tai taip ir bus. Jei nurodo, kad visi pinigai yra investuojami į, tarkim, energetikos įmonių akcijas Rusijos biržose, jie ten ir bus investuoti. Fondus, viešai platinančius savo investicinius vienetus, prižiūri valstybės institucijos. Tačiau strategijos ir taisyklių ribose fondo valdytojas turi nemažą pasirinkimo laisvę. Būtent fondo valdytojas atrenka ir atmeta akcijas, tai jis nusprendžia, kada akcijas pirkti, o kada parduoti.
Investuotojų patogumui fondai net savo pavadinime dažnai užsimena savo investicinius prioritetus, pvz: „Visos Rusijos fondas“, „Didžioji Kinijos siena“ arba „Biotechnologijų fondas“. Nereikia didelio gudrumo, kad suvoktume, jog pirmasis investuoja Rusijoje, antrasis Kinijoje, o trečiasis - į biotechnologijų versle veikiančias įmones. Fondų pavadinimai nėra labai šmaikštūs ar išradingi – laikomasi finansinio pasaulio išorinio solidumo reikalavimų. Spėju, kad nebūtų lengva patikėti savo pinigus į „Kiniško fejerverko“ arba „Rusiško siurprizo“ fondus, net ir sėkmingai veikiančius.
Kaip pasirinkti fondą? Jame svarbiausias veiksnys fondo valdytojas, jo patirtis ir pasiekimų istorija. Arba, jei fondą valdo keliese - duomenys apie visus fondo valdytojus. Ateitį nuspėti sunku, bet ją prognozuoti pagal praeitį – galima. Logiška, kad sėkmingai investavęs anksčiau taip pat elgsis ir ateityje. Kuo ilgesnė ir sėkmingesnė fondo valdytojo praeitis - tuo geriau. Šią informaciją ne visada galima lengvai gauti, bet pabandyti būtina. Fondai viešai skelbia savo pasiekimus, metinius prieaugius. Tai irgi svarbi informacija, suteikianti saugumo jausmą, tačiau ji tampa praktiškai bevertė, jei fonde pasikeitė valdytojas. Sprendimus priima žmogus, o ne fondas. Visada siekite sužinoti fondo valdytojus ir jų investavimo pasiekimus.
Antras pagal svarbumą veiksnys yra fondo strategija. Tarkim, fondą, investuojantį į Rusijos akcijas, valdo genialus finansininkas, bet jei Rusijoje vyks biržos griūtys, kur šiais metais krenta praktiškai visos akcijos, tai jo genialumas nepadės. Todėl rinkdamiesi fondą turite įvertinti, ar jo investavimo strategija tuo laikotarpiu, kuriuo norite patikėti jam savo pinigus, yra logiška. Jei fondas investuoja augančioje rinkoje ir tai daro patyręs fondo valdytojas, jūsų šansai yra labai neblogi.
Investicijų sėkmė yra viso labo tikimybė, o jūsų tikslas – tikimybę paversti realybe. Tai pasiekti galima tik nesibaiminant kvailų klausimų: tiesiog kaip robotai fondo valdytojui kartokite klausimą „kodėl“ ir sustokite tik tuomet, kai gausite jums suprantamą atsakymą. Jei jūsų netenkina fondo valdytojo atsakymai (net jei dėl to kaltas jūsų neišprusimas), į tokį fondą neinvestuokite. Neskubėkite ir elkitės apdairiai.
Trečias (nors daugeliui investuotojų jis tampa pirmu) pagal svarbumą veiksnys yra fondo mokesčiai. Liguistas taupumas gali sutrukdyti pasirinkti gerą fondą. Jei fondo komisiniai neviršija plačiai paplitusios „2 + 20“ kombinacijos, kurioje 2 proc. yra valdymo mokestis, o 20 proc. - sėkmės mokestis nuo metinio prieaugio, tai reiškia, kad jūsų nemulkina. Aišku, mažesni mokesčiai yra geriau, bet pirmi du veiksniai yra žymiai svarbesni. Pirmiausia išsirinkite jums patinkančius fondus, o tik tada lyginkite jų mokesčius.
Kitame straipsnyje rašysiu apie akcijas.
Rokas Masiulis yra ISP fondo valdytojas, [email protected]
