Panašu, kad Šiauliai pasekė Jonavos pavyzdžiu. Kai čia pradėjo dairytis privatūs šilumos tiekėjai, suskubta kurti planus dėl biokuro katilinės statybos. Vakar Šiaulių miesto taryba nusprendė leisti bendrovei „Šiaulių energija“ imti iš banko 20 mln. Lt paskolą ir Pietinėje katilinėje statyti biokatilą. Posėdį stebėję gyventojai tokį Tarybos sprendimą palydėjo šaukdami „gėda“, o miesto meras Justinas Sartauskas informavo, jog kreipsis į STT, kad pareigūnai ištirtų salėje viešai politikams mestus kaltinimus, neva taip žlugdoma „Šiaulių energija“, viešieji pirkimai yra neskaidrūs ir kad šilumos tiekėja ruošiama privatizacijai.
Išsigando konkurencijos
Šią savaitę mieste net du kartus diskusijose nerimo aistros dėl miesto šilumos ūkio. Vakar politikai surėmė ietis Tarybos posėdyje, o trečiadienį Savivaldybėje vyko šilumininkų ir politikų diskusija.
Panašu, kad išsigandusi konkurencijos „Šiaulių energija“ susirūpino, kaip gyventojams atpiginti šilumą. Vos privatūs šilumos tiekėjai pradėjo kalbėti apie galimybę tiekti šilumą, suskubta kurti planus dėl biokuro katilinės statybos.
„Šiaulių energija“ Tarybai jau buvo pristačiusi idėją, kaip dar daugiau galėtų pigti šiluma, jei būtų daugiau kūrenama biokuru. Jei Pietinė katilinė nusipirktų pigesnės šilumos iš nepriklausomo tiekėjo, jau nuo lapkričio šilumos tarifas sumažėtų beveik 5 proc.
Tačiau norėdama, kad naujas rinkos dalyvis nekeltų kainos, „Šiaulių energija“ užsimojo pati už 20 mln. Lt šalia pasistatyti 20 MW galios vandens šildymo biokatilą, todėl vakar šis siūlymas buvo svarstomas Tarybos posėdyje.
Už siūlymą rekonstruoti Pietinę katilinę – ten įrengti biokuro katilinę, balsavo 21 tarybos narys. Trys Tarybos nariai balsavo prieš, dar trys susilaikė, du nebalsavo.
Priešinasi ir politikai, ir gyventojai
Pristatant kainų projektą, Tarybos narys Artūras Visockas agitavo nepriimti sprendimo ir įsiklausyti. Aurimas Nausėda tvirtino, kad klausimas nėra svarstytinas, esą turi būti mažinama sąmata, nėra paisoma įstatymų. „Būtinas dialogas su Tarybos nariais ir žmonėmis, nes vengiama su jais kalbėti“, – šiuos A. Nausėdos žodžius palydėjo susirinkusių žmonių plojimai.
Vytautas Kabaila tikino, kad toks sprendimas nuves prie „Šiaulių energijos“ bankroto. „Jei projektas bus priimtas, po ji dvejų trejų metų bus privatizuota už labai mažą kainą, o skolos liks vartotojams. Tai tiesioginė Šiaulių miesto šilumos ūkio privatizacija“, – dėstė politikas.
Šį šildymo sezoną pradėjus veikti termofikacinei elektrinei ir ėmus trečdalį kūrenti biokuru, šiluma Šiauliuose atpigo beveik 17 proc. Skaičiuojama, kad naujas biokatilas dar sumažintų šilumos tarifą 5 proc.
Po balsavimo Šiaulių meras J. Sartauskas pasakė besikreipsiantis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, nes posėdžio metu išsakyti kaltinimai politikams yra rimti ir STT bus prašoma išaiškinti, ar pažeidžiami viešieji pirkimai, ar tikrai Tarybos nariai „Šiaulių energiją“ žlugdo ir ją ruošia privatizacijai.
Kaip konkuruos – neaišku
Klausimas, kaip „Šiaulių energija“ sugebės konkuruoti su į šilumos tiekėjų rinką atėjusiu nepriklausomu šilumos gamintoju, vakar liko neatsakytas. Atsakymo nėra ir bendrovės parengtoje studijoje apie biokuro panaudojimo šildymui plėtros galimybes. Jo nesulaukta ir trečiadienį vykusioje diskusijoje, kurioje miesto gyventojų iniciatyvinė grupė prašė miesto valdžios neskubėti pritarti „Šiaulių energijos“ norui skolintis 20 mln. biokatilui statyti. Jie įsitikinę, kad katilas yra per brangus, per mažo pajėgumo ir nepajėgs konkuruoti su nepriklausomo tiekėjo šiluma, tad stovės nekūrenamas, o „Šiaulių energija“, išleidusi milijonus, bus išstumta iš rinkos.
Gyventojams nepatiko ir tai, kad pateikiama tik kaina, o nėra darbų sąmatos, todėl negalima palyginti kainų su kituose miestuose įgyvendintais projektais.
Dar viena gyventojų pastaba – katilui trūksta trečdalio pajėgumo, kad patenkintų miesto poreikį. Esą galėtų būti statomi du ar trys. Šilumos teikėjai sako, kad pasirinktos galios katilas – mažiausia rizikinga investicija.
Susirinkime dalyvavęs Tarybos narys Artūras Visockas nesutiko, kad nepriklausomo šilumos tiekėjo atėjimas turės tik teigiamų pasekmių. „Čia nėra konkurencijos – nelygiaverčiai konkurentai“, – kad privatus šilumos tiekėjas gali būti pranašesnis, neatmetė A. Visockas.
Žada skolintis iš bankų
Kad bendrovės „Šiaulių energija“ veiksmai yra skuboti, kai kuriuos verčia manyti ir faktas, jog kiti miestai biokuro katilines sugebėjo pasistatyti iš dalies už ES lėšas, pavyzdžiui, Radviliškis sugebėjo gauti daugiau kaip 4 mln. Lt ES lėšų biokuro katilinės projektui įgyvendinti.
Bendrovė „Šiaulių energija“ naujus savo planus įgyvendinti yra užsimojusi didžiąja dalimi bankų skolintomis lėšomis. Bendrovės planuojamas indėlis – vos 5 mln. Lt. Šią sumą planuojama paimti iš gauto pelno. Bendrovė „Šiaulių energija“ skaičiuoja, kad investicijos atsipirks per trejus metus, bus sumažinta šilumos energijos kaina vartotojams.
Biokuro katilai – ne vieninteliai, artimiausiu metu galintys pareikalauti milžiniškų lėšų. Anot A. Visocko, per daugiau kaip dvidešimt metų Lietuvoje pakeista vos 12 proc. vamzdynų. „Likusius taip pat reikės pakeisti“, – tikino jis. Ar iš tikrųjų greitai gali kilti tokia būtinybė ir kiek pinigų gali pareikalauti senųjų vamzdynų keitimas, bendrovės „Šiaulių energija“ atstovai neatsakė.
A. Visockas turėjo argumentą, kodėl bendrovės „Šiaulių energija“ veiksmai jam atrodo skuboti. „Bendrovė „Šiaulių energija“ alternatyvos neturi. Kai paklausiau, kas bus daroma, jei projektas nebus patvirtintas, atsakymo nesulaukiau“, – teigė A. Visockas.
Kai kurie susirinkime dalyvavę šiauliečiai nesijautė įtikinti, kad Pietinės katilinės rekonstravimas ir naujos biokuro kūrenamos katilinės pastatymas – garantija, jog gerokai sumažės šilumos kaina.
Valdininkai kalbėjo gražiai
Šiaulių miesto valdžios atstovai susirinkime stojo bendrovės „Šiaulių energija“ pusėn. Nepaisant ilgų kalbų, kai kas buvo nutylėta. Po to, kai Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus atstovai neseniai priėmė išvadą, kad privačiai biokuro katilinei Šiauliuose poveikio aplinkai vertinti neprivaloma, su šiomis išvadomis nesutiko ne tik Šiaulių miesto savivaldybės, bet ir bendrovės „Šiaulių energija“ atstovai. Jie pasiūlė aplinkosaugininkams persvarstyti šią atrankos išvadą.
Bendrovės „Šiaulių energija“ ir Šiaulių valdžios atstovų kalbos apie naują projektą neįtikino – apie šimtą susirinkime dalyvavusių šiauliečių parašais išreiškė nepritarimą bendrovės „Šiaulių energija“ planams. Pasirašė ir trys visuomeninės organizacijos – Šiaulių miesto pensininkų sąjūdžio, Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacijos bei Šiaulių miesto centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų iniciatyvinės grupės atstovų surašyta rezoliucija buvo išsiųsta Šiaulių miesto savivaldybės merui ir Šiaulių miesto tarybai.
Visuomenininkai prašė atidėti sprendimą dėl „Šiaulių energijos“ investicijų projekto. Jiems atrodo būtina, kad projektui svarstyti būtų sudaryta speciali darbo grupė, kurios pusė narių būtų centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų deleguoti atstovai. Vakar savo nuomonę kai kurie visuomenininkai nepabūgo išreikšti ir piketu priešais Šiaulių miesto savivaldybę.
