„Eurostat“ duomenimis, per du paskutinius dešimtmečius, degalų ir tepalų kainos asmeniniam naudojimui skirtiam transportui ES buvo itin nepastovios, metiniai kainų pokyčiai svyravo nuo -20 proc. iki +20 proc. Šis nepastovumas tapo itin ryškus šiuo metu – metinio pokyčio tempas kilo nuo žemiausios -20 proc. 2020 metų gegužę iki +23 proc. 2021 metų rugsėjį.
Naujausias panašaus masto pikas buvo pastebėtas prieš dešimtmetį. Metinis pokyčio tempas pakilo nuo žemiausio užfiksuoto -19 proc. 2009 metų liepą iki maksimalaus +20 proc. 2010 metų kovą.
2021 metų rugsėjį Liuksemburge buvo užfiksuotas didžiausias pokytis tarp ES šalių, jis siekė +31 proc. Nedaug atsiliko Rumunija (+29 proc.), ir Slovėnija (+29 proc.). Žemiausia metinė infliacija užfiksuota Airijoje (+15proc.), Italijoje, Suomijoje ir Graikijoje (visose +18 proc.).
Lietuvoje šiemet degalų ir tepalų kainos padidėjo jau daugiau kaip 20 proc. – toks pokytis yra didesnis, nei buvo fiksuotas vidutiniškai visos Europos Sąjungos šalių mastu.
Energetikos ministerijos vyriausioji specialistė Viktorija Gailiūtė neseniai komentavo, kad naftos kainos kitimas yra viena iš degalų brangimo priežasčių.
„Degalų brangimo priežastis visada susijusi ir priklauso nuo naftos kainos pokyčių. Skirtingą šalių degalų kainų reakciją į žaliavinės naftos rinkos pokyčius lemia nuo žaliavos iki kuro bako egzistuojančioje vertės grandinėje esančių dalyvių elgsena, konkurencinė aplinka ir rinkos struktūra bei sukauptų senesne kaina įsigytų kuro atsargų apimtys“, – kalbėjo V. Gailiūtė.
„Regitros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra registruota daugiau kaip 1,6 mln. lengvųjų (M1 klasės) automobilių. Daugiausia jų yra varomų dyzelinu (1,095 mln.), benzinu (0,371 mln.). Vien elektra varomų automobilių automobilių yra vos 3839.
Dar labiau brangs ir dėl mokesčių
Kaip jau skelbta, Finansų ministerija neseniai registravo Akcizų įstatymo pataisas, kurias priėmus, Lietuvoje parduodamas dyzelinas, benzinas, kitas iškastinis kuras gerokai pabrangs.
Taip nutiks dėl numatomo paties akcizo didinimo ir naujos jo kintamos dedamosios, susietos su CO2. Be to, gerokai mažiau pigesnio dyzelino galės nusipirkti ir ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės.
Tiesa, pačiame įstatymo projekte numatoma, kad kainos bus didinamos palaipsniui, pradedant nuo 2023 m. ir baigiant jau 2030 m. Kitaip tariant, jau nuo kitų metų pradžios degalų branginti kol kas nesiūloma.
Jeigu dabar akcizas gazoliams arba dyzelinui Lietuvoje yra 372 eurai už 1000 litrų, tai ilgainiui jis padidės iki 500 eurų ir prie jo bus pridėta 157,2 euro dydžio CO2 dedamoji.
Taigi, bendrai už vieną litrą dyzelino reikės mokėti ne 0,372 euro, kaip yra dabar, o 0,6572 euro akcizą (toks akcizas turėtų būti taikomas nuo 2030 m.)
Benzino akcizas ilgainiui didės nuo dabartinių 466 eurų už 1000 litrų iki 600 eurų (kartu su CO2 dedamąja). Tad už litrą benzino turėsime mokėti 0,6 euro akcizų.
