„Sunkūs laikai“, – atsidūsta Lietuvos juvelyrų asociacijos vadovas Vytautas Veršickas. Šis verslas taip pat pajuto skaudžius krizės kirčius – juvelyrinių dirbinių pardavimas, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 30–40 proc.
Iš visų papuošalų sunkmečiui atspariausi išliko nebent vestuviniai žiedai, nes šiuos atributus įsigyja net ir itin kuklias vestuves suplanavę jaunieji.
„Prie tokios padėties, manau, prisidėjo ir mūsų valdžia – per daug išgąsdino žmones, – svarstė V.Veršickas. – Tačiau pastebime, kad jaunavedžiai renkasi ne pigiausius žiedus po 150 litų, o prabangesnius gaminius, kainuojančius 500–600 litų. Vadinasi, žmonės pinigų turi.“
Vis dėlto į papuošalų parduotuves užsukantys tautiečiai vis dažniau tik pasidairo ir neskuba pirkti juvelyrinių dirbinių, nes tikisi, kad per sunkmetį šie, kaip ir kitos prekės, pigs. Siūloma 5 proc. nuolaida pirkėjų neprivilioja – šie tik pasišaipo ir bado pirštu į kitų parduotuvių vitrinas, kur skelbiamos bent jau 30–50 proc. nuolaidos.
„Papuošalai – tai ne drabužiai ar batai, kuriuos galima lengvai nukainoti. Mes tokio antkainio neužsidedame kaip kiti prekybininkai, todėl ir taikyti 50 proc. nuolaidų negalime“, – nieko paguodžiamo nežada juvelyras.
Patys išsikasė duobę
Kelias parduotuves Lietuvoje valdančios bendrovės „Aukso gija“ savininkė Alvida Plytnykienė dabartinės padėties nelinkusi sieti vien su krize.
„Dabar, sakyčiau, labai patogu verslo nesėkmes nurašyti krizei. Taip, sunkmetį pajutome, bet prekybos rezultatus lemia daug veiksnių: kur įsikūrusi parduotuvė, kokios patalpų nuomos sąlygos, kokių prekių atsivežti, kokiu laiku, kaip jas pateikti pirkėjams ir pan.“
Ji atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais juvelyrinių dirbinių pasiūla gerokai viršijo paklausą – tuo nesunku įsitikinti užsukus į didesnį prekybos centrą.
„Net jeigu nebūtų pasaulinės krizės, mes savo versle ją vis tiek pajustume, nes prekių daugėjo, o pirkėjų skaičius lieka tas pats. Versle išliks tie, kurie žinos, ko reikia pirkėjui“, – A.Plytnykienė.
Anksčiau verslininkai stengėsi dirbti dėl kiekybės: atidaryti kuo daugiau parduotuvių, pristatyti kuo daugiau prekių.
„Bet taip mes patys išsikasėme duobę, nes padidėjo patalpų nuomos kainos. Taigi šiuo metu atsigręžėme į kokybę, – verslininkė tiki suradusi receptą, kaip išgyventi šį nelengvą laiką. – Dabar ypač reikia stengtis įtikti pirkėjui, tinkamai pateikti produktą, kad žmogus tikslingai išleistų pinigus, nes juos tikrai taupo.“
Monetos arba briliantai
Juvelyrinių dirbinių rinka keičiasi kone kasmet, būtina sugebėti prie to prisitaikyti ir numatyti, ko būtent šiandien reikia pirkėjui.
„O klientai yra labiau išprusę nei anksčiau. Jie itin atidžiai renkasi prekę, nes supranta, kad ši investicija ilgalaikė, todėl vis daugiau dėmesio skiria kokybei“, – pasakojo A.Plytnykienė.
Tačiau net ir taupantys pirkėjai nesidairo vien į pigiausius dirbinius. Jaunavedžiai taip pat dažnai kaip anksčiau renkasi žiedus su briliantais. Nemažai pirkėjų šiuo metu perka platinos gaminius, nes šis metalas, pasaulyje sustojus automobilių pramonei, atpigo, o pasibaigus krizei gali brangti.
Vis dėlto šio verslo atstovai nelinkę juvelyrinius dirbinius vadinti ypač patikimomis investavimo priemonėmis.
„Aukso laužą visais laikais supirko ir supirks ateityje. Tačiau apie 30–50 proc. juvelyrinio dirbinio vertės sudaro darbas, o vėliau jo gali niekas ir nebeįvertinti, todėl gali tekti susitaikyti su nuostoliais“, – kalbėjo V.Veršickas.
Ieškantiesiems, kur investuoti, V.Veršickas siūlytų pirkti monetas, nes jos tik brangsta. Brangakmeniai taip pat laikomi saugesne investicija nei auksas, tačiau jeigu briliantas yra gaminyje, jis taip pat gali pigti.
Kas kita – šlifuotas briliantas, neinkrustuotas į jokį gaminį. Tokia investicija gali būti vadinama stabilia. Tačiau Lietuvoje norinčiųjų įsigyti briliantų nebuvo daug net ir ekonomikos klestėjimo laikais.
Abejotinas uolumas
Juvelyrikos verslo vandenis pastaruoju metu drumsčia ir įtempti įmonių santykiai su Lietuvos prabavimo rūmais (LPR). Asociacijos vadovas V.Veršickas piktinosi netikėtai sugriežtėjusia kontrole, kuri jam primena „valdžios pasipinigavimą“.
LPR vadovo šių metų kovą pasirašytame įsakyme nurodoma iš naujo paženklinti iš Lenkijos atvežtus aukso gaminius, nes šios šalies prabos Lietuvoje esą negalioja. Nustebę, kodėl verčiami antrą kartą mokėti už tą patį darbą, juvelyrai valstybės įmonę padavė į teismą. Po tokio žingsnio LPR direktoriaus įsakymas buvo atšauktas.
„Tačiau vėl girdime skundų, kad įmones lankantys LPR inspektoriai nurodo išimti iš prekybos lenkiškus aukso gaminius ir juos perprabuoti. Toks įpareigojimas nurodomas ir tikrinimo akte, – pasakojo juvelyras. – Nesuprantame, kodėl Lietuvoje netinka oficialios Lenkijos institucijos patvirtintas ženklinimas?“
V.Veršickas įrodinėjo, kad visi aukso prabavimo ženklai sužymėti, jų yra daugiau, tačiau vartotojai neklaidinami. Tai kodėl už tas pačias paslaugas verslas turi mokėti du kartus?
„Mes pasipiktinę, nes neaišku, kokiu pagrindu turime vykdyti tokį nurodymą? Ankstesnis įsakymas atšauktas, o kito nėra. Be to, inspektoriai nenurodo, kad lenkiški gaminiai būtų nekokybiški ar blogai paženklinti. Todėl mums tai atrodo kaip paprasčiausias pasipinigavimas arba inspektorių savavaliavimas“, – emocijas sunkiai tvardė asociacijos vadovas.
Nemažai įmonių balansuoja ties išlikimo riba, tad papildomos išlaidos tik blogina verslo padėtį. V.Veršickas skaičiuoja, kad 100 g aukso dirbinių prabavimas papildomai kainuoja 2 tūkst. litų
Lenkiška tvarka netinka
LPR direktorius Eimantas Mitkus tikino, kad inspektoriai nurodo perprabuoti tik tuos lenkiškus gaminius, kurie netinkamai paženklinti.
„Dažnai pasitaiko, kad gaminyje yra tik pusė gamintojo ženklo. To Lenkijoje gana, o Lietuvoje – ne“, – į kalbas nesileido LPR vadovas.
Lenkai net atsiuntė savo kolegoms oficialų raštą, kuriame išdėstė Lenkijoje galiojančius prabavimo principus. Tačiau mūsų šalies specialistai įsitikinę, kad tai, kas galioja pas kaimynus, netinka Lietuvoje.
„Ne tik mes, bet ir kitos šalys reikalauja, kad gaminiai būtų tinkamai paženklinti. Būna atvejų, kad aukso gaminiai paženklinti trimis skirtingomis prabomis. To negali būti“, – sakė E.Mitkus.
Jo žiniomis, iš visų iš Lenkijos į Lietuvą atgabenamų juvelyrinių dirbinių būna patikrinta vos trečdalis, todėl būtina papildomai įsitikinti, ar prekės kokybiškos. Jokių pretenzijų prabavimo specialistai neturi iš kitų šalių įvežamiems gaminiams.
Vis dėlto E.Mitkus pripažino, kad kovą pasirašytas jo įsakymas atšauktas, mat šis dokumentas nebuvo paskelbtas „Valstybės žiniose“.
„Šią klaidą ištaisysime. Bus naujas įsakymas“, – užtikrino vadovas. Jo nuomone, dabartinės pretenzijos nėra be pagrindo, nes tinkamai ženklinti juvelyrinius gaminius įpareigoja ir šalies įstatymai.
Lina Navickaitė
