„Tai labai svarbi diena demokratijai, – pareiškė profsąjungų lyderiai, – darbuotojai suprato turintys teisę rengti streikus, kad pareikalautų iš vyriausybės esminių ekonominės politikos pertvarkymų“.
I. F. Toxo ir K. Mendezas kreipėsi į Ispanijos premjerą Mariano Rajoy, reikalaudami „vykdyti nepriklausomą nuo Berlyno nuomonės politiką, įsiklausyti į tautos balsą, surengti referendumą, kad ispanai galėtų išsakyti savo nuomonę apie jo veiksmus, ir įtraukti į 2013 m. biudžeto projektą esmines pataisas“.
Profsąjungų duomenimis, streike dalyvavo 9,18 mln. žmonių. Žemės ūkio, pramonės ir transporto sektoriuose prie protesto akcijos prisijungė per 90 proc. darbuotojų, švietimo ir sveikatos apsaugos sferose – 56 proc. Išreikšdami savo solidarumą ispanų tautai savo darbo vietose nepasirodė ir apie 50 šalies parlamentarų.
Antroje dienos pusėje visoje Ispanijoje vyko manifestacijos prieš vyriausybės ekonominę politiką. Žmonės išėjo į gatves su plakatais „Mes likome be ateities, yra kaltų, yra sprendimų“, „Nėra darbo, nėra pinigų, nėra baimės, jūs už tai sumokėsite“, „Nėra teisybės tautai, nėra taikos vyriausybei“.
Profsąjungos duomenimis, vien Madride manifestacijoje dalyvavo per milijoną žmonių, tiek pat – Barselonoje. Demonstracijų metų užregistruota nemažai incidentų; protestuotojai mėtė į tvarkos sergėtojus akmenis, butelius, statė barikadas, padeginėjo šiukšlių konteinerius, daužė vitrinas. Per susidūrimus su policija buvo sulaikyti 142 žmonės, 74 sužeisti.
