Ketvirtadienį, liepos 8-ąją antstoliai pranešė pradedantys vykdyti Vilniaus apygardos teismo sprendimą uždrausti visas galimas prieigas prie lažybas internetu organizuojančių svetainių www.bwin.com, www.unibet.com, www.triobet.com, www.sportingbet.com, www.bet365.com.
Siekiant įvykdyti Vilniaus apygardos teismo sprendimą antstoliai kreipsis į visus Lietuvos interneto tiekėjus, turinčius tiesioginį ryšį su užsieniu, su reikalavimu blokuoti minėtas svetaines.
Balsas.lt kalbinti interneto tiekėjai aiškino, kad sulaukus kreipimųsi bus pernelyg sudėtinga ar net neįmanoma nuolatos palaikyti vartotojų prieigos apribojimą prie konkrečių tinklalapių.
„Oficialaus kreipimosi apriboti prieigą prie minėtų svetainių kol kas dar negavome, todėl tolesnius savo veiksmus svarstysime, kuomet mus pasieks antstolių kreipimasis. Dabar galime pasakyti, kad sukurti ir nuolatos palaikyti vartotojų prieigos apribojimą prie konkrečių tinklalapių pareikalaus nemažai investicijų ir laiko. Visgi besilažinančių nurodytose svetainėse apribojimas iš esmės klausimo neišspręs – interneto vartotojai lengvai randa būdus, kaip apeiti techninius interneto tiekėjų apribojimus“, - sakė Raminta Rimkienė, „Bitė Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene.
Kad efektyvus interneto svetainių blokavimas yra technologiškai labai sudėtingas ir brangus procesas, pritarė ir „Teo LT“ atstovas spaudai Antanas Bubnelis. „Geriausiai tai iliustruoja Kinijos pavyzdys – daugelį metų ši šalis kuria interneto cenzūros sistemą „Žalioji užtvanka“ (angl. Green Dam), kuri apima tiek interneto paslaugų tiekėjų įrangą, tiek ir vartotojų namuose esančius kompiuterius. Kinams šios sistemos kūrimas kainuoja milijardus ir trunka daugelį metų“, - sakė A. Bubnelis.
Šiuo metu, pasak jo, „Teo LT“ neturi technologinių galimybių įgyvendinti tokio blokavimo. „Jeigu Lietuvos valstybinės institucijos nuspręstų įvesti visuotinę interneto cenzūrą ir įpareigotų operatorius tai padaryti, technologiškai tai būtų įmanoma ir mūsų šalyje. Tačiau nepanašu, jog nors vienas iš telekomunikacijų operatorių turėtų galimybių investuoti į tai tokias lėšas“, - galimybes įgyvendinti teismo sprendimą pesimistiškai vertina A. Bubnelis.
Papildyta NTT komentaru: grasinimai žalą perkelti interneto tiekėjams kvepia absurdu
Telekomunikacijų bendrovė „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ (NTT) kreipėsi į antstolį Dainių Šidlauską ir advokatų bendriją „NORDIA Baublys & Partners“ informuodama, kad neturi techninių galimybių įvykdyti vakarykštį antstolio įpareigojimą nedelsiant uždrausti visas galimas prieigas prie interneto portalų bwin.com, unibet.com, triobet.com, sportingbet.com, bet365.com portalų. NTT vertinimu, asociacijos „Lažybų organizatorių aljansas“ teisininkų grasinimai išieškoti žalą iš antstolio įpareigojimo nevykdančių interneto tiekėjų yra tiesiog absurdiški.
„Nurodytų svetainių tarnybinės stotys (serveriai) veikia ne mūsų bendrovės elektroninių ryšių tinkle. Todėl neturime galimybių nutraukti šių svetainių prieigos prie interneto. O apriboti savo klientų galimybes prisijungti prie minėtų svetainių negalime – tam reiktų įsigyti specialią techninę ir programinę įrangą, kuri leistų identifikuoti perduodamos informacijos turinį ir nustatyti tam tikrus apribojimus. Kas mums kompensuotų už šios įrangos įsigijimą?“, – klausia NTT direktorius Vidas Pukėnas.
Pasak NTT vadovo, grasinimai išieškoti patirtą žalą dėl antstolio įpareigojimų nevykdymo dvelkia absurdu – atsakomybę už galimai nesąžiningas lažybų kontorų veiklas bandoma primesti ne nesąžininga veikla įtariamiems pažeidėjams, o interneto paslaugų tiekėjams.
„Juk mes neturime nei teisių, nei galimybių kontroliuoti elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio. Žengiant tokiu keliu netrukus galime sulaukti prekybos tinklų reikalavimo uždrausti prieigą prie elektroninių parduotuvių užsienyje, kurios galbūt nemoka mokesčių Lietuvoje“, – piktinosi V. Pukėnas.
Anot NTT vadovo, remiantis Elektroninių ryšių įstatymu interneto tiekėjas negali sekti abonentų prisijungimo prie vieno ar kito tinklalapio, blokuoti ar uždrausti prieigą prie informacinių resursų, saugomų kitų asmenų tarnybinėse stotyse – klientui teikiamos ne prieigos prie vienos ar kitos konkrečios interneto svetainės paslaugos, o prieigos prie visuotinio interneto tinklo paslaugos.
„Net jei ir būtų techninės galimybės, tokie mūsų žingsniai būtų kvalifikuojami kaip kišimasis į asmens privatų gyvenimą. Įdomu ir tai, jog nors interneto tiekėjai dar neapribojo prieigos prie lažybų svetainių, internete jau atsirado konkreti informacija, kaip būtų galima apeiti apribojimus, jeigu tokie būtų nustatyti. Kas bus tada, kai bus įsitikinta, jog ribojimai neefektyvūs? Įpareigojimas filtruoti ar cenzūruoti duomenis, perduodamus tarp kliento ir trečiųjų asmenų įrangos, nevertinant viso to neefektyvumo, galbūt ir būdingas tokiose šalyse kaip Kinija ar Šiaurės Korėja, tačiau ES valstybėse tai tikrai nepriimtina“, – pažymėjo V. Pukėnas.
