Spalį pradėtas vykdyti aplinkosauginis projektas „Visuomeninis Baltarusijos AE poveikio aplinkai stebėjimas“ netrukus turėtų tapti tarptautiniu: prie jo kviečiami prisijungti latviai, taip pat planuojama, kad prisijungs ir Prancūzijos bei Suomijos aplinkosaugininkai. Tai gruodžio 20 d. Minske surengto projekto pristatymo metu atskleidė jį vykdančios Baltarusijos viešosios įmonės „Ekologinė iniciatyva“ direktorius Jurijus Solovjovas. Šiuo metu projekte dalyvauja Baltarusijos, Rusijos ir Lietuvos atstovai.
J. Solovjovo teigimu, pirmieji Astravo atominės elektrinės statybų poveikio aplinkai tyrimų rezultatai netrukus bus paskelbti specialioje informacinėje bazėje. Poveikį aplinkai nepriklausomi stebėtojai nuolat tirs ne tik statybų, bet ir elektrinės eksploatavimo laikotarpiu, o rezultatai toje pačioje bazėje bus skelbiami viešai. Šiuo metu projekto dalyviai aktyviai dirba, kad būtų išplėstas partnerių įvairiose šalyse ratas.
J. Solovjovas pristatymo metu sukritikavo Lietuvą: pasak jo, aplinkosaugininkai turi problemų, iš Lietuvos gaudami informaciją apie tai, kokiomis sąlygomis yra saugomas panaudotas atominis kuras. J. Solovjovo teigimu, ši informacija Lietuvoje pateikiama paviršutiniškai ir nepakankamai, be to, kliudo ir kalbos barjeras. Gruodžio 17 d. Astravo atominės elektrinės statybų poveikio aplinkai stebėjimo rezultatai buvo pristatyti Vilniuje, o šiuo metu, teigė J. Solovjovas, ataskaita yra verčiama į lietuvių kalbą, kad su ja galėtų susipažinti Lietuvos visuomenė.
Projektą „Visuomeninis Baltarusijos AE poveikio aplinkai stebėjimas“ inicijavo nepriklausomos Baltarusijos visuomeninės organizacijos, o vykdo Baltarusijos aplinkosauginės organizacijos kartu su Baltarusijos, Rusijos ir Lietuvos mokslininkais ir ekspertais. Spalį ir lapkritį įvykdytas pirmasis projekto etapas, kurio metu imti ir analizuoti dirvožemio, vandens ir oro mėginiai, tirtas cezio-137 ir stroncio-90 kiekis juose. Taip pat matuotas radiacinės spinduliuotės lygis tiek pačioje Astravo atominės elektrinės statybvietėje, tiek artimose Baltarusijos vietovėse.
Tyrimo rezultatai taps atskaitos tašku tolimesniam aplinkos stebėjimui, kuomet elektrinė jau dirbs. Per artimiausius metus aplinkosaugininkai planuoja atlikti analogiškus tyrimus ir Lietuvoje, netoli sienos su Baltarusija.
Visų saugumo sistemų įdiegimą atidžiai stebi ir Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) atstovai. Kol kas, pažymėjo J. Solovjovas, TATENA saugumo reikalavimų laikymąsi elektrinės statybų metu vertina labai gerai, pripažindama, kad elektrinė atitinka visus reikalavimus.
Astravo atominėje elektrinėje iškils du rusiški AES-2006 tipo reaktoriai, kurių bendra galia – 2400 MW. Sutartį dėl atominės elektrinės statybų Baltarusija ir Rusija pasirašė 2012 m.
