„Bausmės už korupcinius nusikaltimus šiandien neatgraso, didžioji dalis už korupcinius nusikaltimus nuteistų asmenų atsiperka tik menkomis baudomis arba apskritai išsisuka nuo realios bausmės. (...) Korupcijos žalos valstybei neatitinkantys baudų dydžiai, stipriai buksuojantis jų išieškojimas stipriai trukdo kovai su korupcija“, - šalies vadovės poziciją ketvirtadienį žurnalistams Prezidentūroje perdavė jos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Valdemaras Sarapinas.
Pasak prezidentės, išskirtinis visų teisėsaugos ir kitų su korupcija kovojančių institucijų dėmesys ir toliau turi būti skiriamas korupciniams sandoriams savivaldoje bei sveikatos apsaugos sektoriuje, viešiesiems pirkimams, Europos Sąjungos paramos skirstymui ir panaudojimui, politinių partijų finansavimui ir neteisėtam praturtėjimui.
D.Grybauskaitės teigimu, su korupcija reikia kovoti ir ne represinėmis priemonėmis - nesąžiningi asmenys turi būti šalinami iš valstybės tarnybos, o asmenims, kurių turtas neatitinka gaunamų pajamų, taikoma mokestinė atsakomybė. Anot šalies vadovės, pajamas Lietuvoje taip pat turėtų deklaruoti ir medikai, bankroto administratoriai, advokatai odontologai ir kiti asmenys, kurie dirba korupciniu požiūriu jautrų darbą.
Prezidentė ketvirtadienį susitiko su už kovą su korupcija atsakingų institucijų vadovais.
Generalinis prokuroras pritarė šalies vadovei, kad prokurorų siūlomos bausmės už korupcinius nusikaltimus turėtų būti adekvačios valstybės patiriamai žalai, o ikiteisminio tyrimo kokybė - geresnė.
Jis pridūrė, kad prokurorai po teismo sprendimo turėtų būti aktyvesni siekiant pilnai tuos sprendimus įgyvendinti, be to, kartais aktyviau skųsti juos aukštesnės instancijos teismams.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Dainoras Bradauskas sakė, kad pakoregavusi vidinius teisės aktus inspekcija griežčiau vertins politinių partijų finansavimą.
D.Bradausko teigimu, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turėtų leisti viešinti asmenis, kurių atžvilgiu VMI surado mokestinių pažeidimų, nes „jų viešumas prisidėtų prie mūsų visuomenės sąmoningumo kūrimo, skaidrinimo“.
2015 metų „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuva pakilo per septynias vietas. 2015 metų tyrime Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų (2014 metais – 58 balai) ir 32 vieta 168 šalių sąraše, kai pernai Lietuva buvo 39 vietoje iš 174 tirtų valstybių. Lietuva užima 18 vietą tarp Europos Sąjungos ir Vakarų Europos valstybių
