Seimas šią savaitę įtraukė į įstatymus nuostatas, sustiprinančias su viešosios transporto infrastruktūros valdymu ir nacionaliniu saugumu susijusių interesų apsaugą, pranešė Prezidentūra.
„Pagal mano pasiūlymus Seimo pakoreguoti įstatymai suteikia valstybei instrumentus, kuriais bus geriau užtikrinta nacionaliniam saugumui svarbios viešosios transporto infrastruktūros naudojimo priežiūra. To reikalauja ilgalaikiai valstybės strateginiai interesai laivyboje, oro erdvėje bei vandens transporte“, – pranešime sakė G. Nausėda.
Įstatymų paketu sudaromos prielaidos valstybės įmones Lietuvos oro uostai, „Oro navigacija“, Vidaus vandens kelių direkcija ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pertvarkyti į akcines bendroves.
G. Nausėdos teigimu, komercializuojant šias strategines valstybės valdomas įmones būtina užtikrinti, kad viešosios transporto infrastruktūros objektai visada išliktų valstybės rankose, kad jiems nekiltų rizika dėl pačių įmonių ar kitų asmenų prisiimamų kreditorinių išieškojimų.
Pasak šalies vadovo, pertvarkytos įmonės turi būti valdomos skaidriai ir profesionaliai – pagal geriausią valdysenos praktiką, taip pat užtikrinant įmonių valdymo organų kolegialumo principus.
G. Nausėda liepą vetavo birželį priimtas įstatymų pataisas, kuriomis iki 2022 metų pabaigos Lietuvos oro uostai, „Oro navigacija“, Vidaus vandens kelių ir Klaipėdos jūrų uosto direkcijos taps akcinėmis bendrovėmis. Ketvirtadienį Seimas pritarė visoms prezidento teiktoms pataisoms dėl šių įmonių pertvarkos.
Pataisose numatytas reikalavimas, kad visos šių bendrovių akcijos priklauso valstybei, savivaldybei arba jų valdomoms bendrovėms, taip pat kad jų valdomos infrastruktūros objektais negali būti užtikrinamos kitų įmonių prievolės. Pataisose taip pat numatyta, kad strateginius objektus valdančių įmonių prievolės galėtų būti užtikrinamos tik gavus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos leidimą.
Be kita ko, numatoma, Klaipėdos uosto direkcija turės stebėtojų tarybą su valstybės atstovais ir nepriklausomais nariais.
Seimo rudens sesijoje planuojama svarstyti ir dar vienos valstybės įmonės – Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) – pertvarką.
Mažinti valstybės įmonių skaičių Lietuvą ragina Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), į kurią Lietuva įstojo 2018-aisiais.
