Šiuo metu Lietuvos eksportas pasiskirstęs tarp Rytų ir Vakarų pagrindinių rinkų, tačiau jos nėra geografiškai tolimos, todėl išlieka grėsmė, kad gali vienu metu susidaryti krizinė situacija daugumoje iš jų, o tai galėtų neigiamai paveikti Lietuvos ekonomiką. Norint šią grėsmę kuo labiau sumažinti, būtina sparčiau diversifikuoti eksportą ir ieškoti naujų rinkų.
„Reaguodami į grėsmes eksportuojančiam verslui, turime koncentruotis į spartesnį eksporto diversifikavimą. Vyriausybė numatė iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos naujos finansinės perspektyvos apie 200 mln. litų eksporto skatinimui, akcentuojant eksporto rinkų diversifikavimą, naujų rinkų paiešką – tai būtų parama verslui. Viešojoje erdvėje imta diskutuoti, ar tai būtų konkrečios išmokos nukentėjusioms įmonėms, noriu aiškiai pasakyti, kad šie pinigai būtų skirti ne kaip kompensacija, bet konkrečioms priemonėms, kurios paskatintų eksportą į naujas rinkas. Tai galėtų būti verslo misijos, įvairūs eksportą ir įmonių tarptautiškumą skatinantys renginiai, konsultacijos, prekių ir paslaugų sertifikavimas, eksporto faktoringas”, – sako premjeras.
Vyriausybė pabrėžia, jog būtina ieškoti galimybių parduoti daugiau produkcijos perspektyviose rinkose Norvegijoje, JAV, Japonijoje, Turkmėnistane, Kazachstane. Ieškoma galimybių skverbtis į eksporto rinkas Kinijoje, Malaizijoje, Indonezijoje, Pietų Afrikos Respublikoje. Skatinant verslo misijas itin svarbi koordinacija tarp valdžios institucijų ir verslininkų, todėl Vyriausybė glaudžiai bendradarbiaujama su verslo institucijomis.
Ūkio ministerija jau yra patvirtinusi Lietuvos eksporto plėtros 2014–2020 metų gaires, tai yra strateginis nacionalinis eksporto skatinimo dokumentas. Europos Komisijai (EK) yra pateikta bendra Veiksmų programa dėl Lietuvai numatytos ES paramos panaudojimo, programą turės patvirtinti EK. Kitas žingsnis bus veiksmų programos priemonių tvirtinimas Vyriausybėje.
