Prekybos tinklų atstovai kalba, kad plastiko kiekio mažinimui yra skiriamas didelis dėmesys, jau dabar atsisakoma plastikinių maišelių ir pakuočių.
Plastikas rūšiuojamas ir keičiamas į popierių
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, kad pirkėjams yra siūlomos plastikinių maišelių alternatyvos, visiškai maišelių neatsisakoma.
„Prie kasų galima įsigyti plastikinių, dviejų tipų medžiaginių ir popierinių maišelių. Pirkėjas gali rinktis alternatyvų, aišku, plastikiniai maišeliai yra patys pigiausi, visi kiti yra brangesni. Kol kas visiškai panaikinti plastikinių maišelių mes neplanuojame, nes turime alternatyvas“, – komentavo D. Ryliškis.
„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė užsiminė, kad daug dėmesio yra skiriama plastikinių maišelių kiekio mažinimui, siekiama jų visiškai atsisakyti ateityje.
„Vienas iš esminių projektų yra tai, kad mūsų parduodami plastikiniai maišeliai yra gaminami žiedinės ekonomikos principu. Reiškia, kad jie yra pagaminti iš mūsų tinkle surinkto plastiko. Jis yra perdirbamas ir vėl iš naujo parduodamas“, – pasakojo V. Budrienė.
Ji komentavo, kad plastikiniais maišeliai yra pamažu keičiami į popierinius arba daugkartinius maišelius.
„Dar vienas žingsnis yra tas, kad mažesnėse parduotuvėse esame iš viso atsisakę pardavinėti plastikinius maišelius ir parduodame tik popierinius. Mūsų tinkle galima nusipirkti daugkartinio naudojimo maišelius daržovėms ir vaisiams, o šiais metais vykdome naują iniciatyvą, kalėdinį maišelį bus galima panaudoti kaip vyniojamą popierių“, – kalbėjo komunikacijos vadovė.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė taip pat pasakojo, kad tinklui yra labai svarbu mažinti plastiko kiekį apyvartoje.
„Į plastiko mažinimą žiūrime itin atsakingai, esame įgyvendinę jau ne vieną tikslą ir nuolatos svarstome įvairius galimus pasiūlymus, kaip dar labiau būtų galima plastiko kiekį sumažinti“, – kalbėjo L. Skersytė.
Pirkėjams yra siūloma alternatyvų, „Lidl“ tinklas rekomenduoja įsigyti daugkartinio naudojimo maišelius.
„Siekiant sumažinti sunaudojamų plastikinių maišelių kiekį, jau esame asortimente pirkėjams pasiūlę ir daugkartinius maišelius vaisiams, daržovėms bei biriems produktams. Šie maišeliai rekomenduojami kaip alternatyva vienkartiniams plastikiniams maišeliams, paprastai naudojamiems susidėti šiems produktams. Šių maišelių kaina siekia 0,99 euro, pakuotėje yra du daugkartiniai maišeliai, skirti biriems produktams ar vaisiams ir daržovėms susidėti“, – teigė atstovė.
Jau matomas progresas
L. Skersytė pasakojo, kad didžiausias perversmas tinkle įvyko jau prieš beveik dvejus metus – buvo atsisakyta vienkartinių plastikinių maišelių.
„Taip pat 2020 metų pradžioje tapome pirmuoju iš didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje, atsisakiusių visų vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių. Taip per metus sumažiname apie 90 tonų plastiko. Tokie gaminiai kaip vienkartiniai indai, įrankiai ir šiaudeliai iš prekybos buvo išimti dar 2019 metų vasarą bei šie gaminiai pakeisti atitikmenimis iš alternatyvių ir perdirbamų medžiagų“, – kalbėjo L. Skersytė.
„Iki“ plastikinių maišelių visiškai neatsisako, tačiau V. Budrienė teigia, kad jų apmokestinimas padėtų sumažinti vienkartinių maišelių vartojimą.
„Mes pritariame tokiai iniciatyvai. Savo tinklui mes išdaliname apie 100 milijonų skaidrių maišelių per metus. Tai galėtų paskatinti mažinti plastiko naudojimo kiekį“, – kalbėjo komunikacijos vadovė.
D. Ryliškis nepritarė, kad ši idėja bus sėkminga. Jo nuomone, apmokestinus vienkartinius plastikinius maišelius, pirkėjams gali kilti sunkumų.
„Bus taip, kaip bus, bet pirkėjui tai nebus patogu. Jeigu bus apmokestinti tie maišeliai, pirkėjui teks išleisti daugiau pinigų, tuo labiau dėl to, kad yra produktų, ypač skleidžiančių drėgmę, kuriuos dėti į popierinius maišelius yra nepatogu“, – atkreipė dėmesį atstovas spaudai.
„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė kalbėjo, kad jau dabar aktyviai atsisakoma plastikinių maišelių.
„Visi plastikiniai maišeliai mūsų parduotuvėse jau dabar yra tinkami perdirbti, jeigu pirkėjai juos rūšiuoja. Būtent mūsų visų įpročiai yra svarbiausias veiksnys, siekiant pokyčių tvarumo klausimais“, – komentavo E. Dapkienė.
E. Dapkienė teigė, kad nors tinklas stengiasi atsisakyti plastikinių maišelių, planus griauna pandemija.
„Nuolat svarstome įvairius pasiūlymus, kaip būtų galima sumažinti plastikinių maišelių suvartojimą mūsų tinkle. Tačiau pastaruoju metu šiuos skaičius veikia ir pandemija, dėl kurios didesnis dėmesys skiriamas saugumui užtikrinti“, – pabrėžė E. Dapkienė.
Ji paminėjo, kad apie norą apmokestinti maišelius kalbėti dar yra per anksti. Jei sprendimas bus priimtas, tinklas vadovausis galiojančias teisės aktais.
„Savo veikloje vadovaujamės galiojančiais teisės aktais ir operatyviai įgyvendiname sprendimus, kai jie yra priimami. Kol kas per anksti kalbėti, kokia galėtų būti tokio maišelio kaina“, – kalbėjo departamento direktorė.
Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad progresas jau yra matomas – plastikinių maišelių kiekis nuolatos mažėja.
„Visgi galime pasidžiaugti, kad plastikinių maišelių kasmet suvartojama mažiau – 2021 metais šis pokytis siekia net 35 proc. per mėnesį, palyginti su 2019 metais“, – užbaigė E. Dapkienė.
Plastiko kiekis mažinamas ir pakuotėse
V. Budrienė pabrėžė, kad visiškai atsisakyti plastiko šiuo metu gali būti kiek sudėtinga – jo ypač daug pakuotėse.
„Mūsų kulinarijoje naudojamos pakuotės taip pat yra perdirbamo plastiko, tačiau aišku yra tam tikras kiekis privačios prekės etikečių, kurios dar yra gaminamos iš plastiko. Atsisakyti plastiko yra įmanoma ir tikriausiai tai bus įgyvendinta ateityje, negaliu pasakyti ar tai įvyks per penkerius, ar per dešimt metų, bet mes judame link to“, – prognozavo komunikacijos vadovė.
Jos nuomone, siekiant geresnio rezultato reiktų šviesti visuomenę ir kviesti vis daugiau žmonių atsisakyti plastiko.
„Kyla dvi problemos. Viena, kad patys gamintojai neturi ko pasiūlyti arba siūlo už didesnę kainą, todėl automatiškai kyla produkto kaina. Antras dalykas, patys vartotojai Lyginant su praėjusiais metais, vis daugiau žmonių nori mažinti plastiko kiekį savo kasdieninėje veikloje, bet vis dar yra gajus noras pasiimti daugiau maišelių nei reikia, ypač tų nemokamų. Todėl svarbu yra švietimas, tai galėtų daryti ne tik privačios įmonės, bet ir valstybė“, – teigė V. Budrienė.
„Lidl“ plastiko atsisako ir produktų pakuotėse, plastiko kiekio sumažinimo planas numatytas iki 2025 metų.
„Vykdydami „Schwarz“ grupės plastiko mažinimo strategiją „REset Plastic“, planuojame iki 2025 m. pabaigos plastikinių pakuočių kiekį sumažinti 20 proc., taip pat siekiame, jog visos prekybos tinklo privačių prekės ženklų gaminių plastiko pakuotės iki 2025 m. pabaigos būtų kuo labiau tinkamos perdirbimui“, – pabrėžė L. Skersytė.
„Lidl“ taip pat siekia atsisakyti plastiko ir kituose produktuose – jo sumažės prekių pakuotėse.
„Iki 2021 m. pabaigos taip pat planuojame atsisakyti juodojo plastiko visose privačių prekės ženklų pakuotėse. Savo asortimente taip pat siūlome įsigyti draugiškesnių aplinkai „Pure Home by W5“ buitinės chemijos priemonių, kurių didžioji dalis priemonių buteliukų yra pagaminti iš 100 proc. perdirbto plastiko“, – komentavo atstovė.
