Tyrimo metu ji nagrinėjo 2018 m. ir 2019 m. „Palink“ sutartis su teikėjais ir išsiaiškino, kad nors jose rinkodarai skirtas biudžetas buvo įvardytas kaip preliminarus, bendrovė elektroniniuose laiškuose reikalavo iš 7 tiekėjų iki metų pabaigos išnaudoti sutarto dydžio rinkodaros biudžetą.
Laiškuose „Palink“ nurodydavo tiekėjams teikti pasiūlymus, kaip bus išleistas sutartyse nustatytas neišnaudotas rinkodaros biudžetas („<...> reiktu atnaujinto marketingo plano, kaip išleisite neišnaudotą marketingo biudžetą iki 2018 metu pabaigos <...>“), reikalaudavo teikti būtent tokius pasiūlymus, kuriais būtų suspėjama iki metų pabaigos išnaudoti rinkodaros biudžetą („<...> Toks akcijinis tinklelis netinkamas – biudžeto nespėsite išnaudoti.“), pateikdavo informaciją apie nepanaudotą biudžeto likutį.
Tai, kad sutartyse nurodyto dydžio rinkodaros biudžetas buvo privalomas tiekėjams, patvirtina ir laiškai apie tiekėjų atžvilgiu galimas taikyti neigiamas priemones, pavyzdžiui, pirkimų stabdymą, didesnių kiekių atsisakymą šventiniu laikotarpiu, negalėjimą daryti pavienių akcijų („<...> Kadangi neišspręsta marketingo biudžeto panaudojimo problema, visus pasiūlymus iš Palink pusės ignoravote – pirkimai yra stabdomi! <...>“).
Didelę rinkos galią turinčiai mažmeninės prekybos įmonei ir tiekėjui nėra draudžiama susitarti dėl preliminarios planuojamos rinkodaros biudžeto sumos, tačiau toks preliminarus susitarimas dėl fveiksmų neturi tapti privalomu reikalavimu, kaip buvo minėtu atveju.
Spausdama tiekėjus išnaudoti pardavimo skatinimo priemonėms numatytą biudžetą, „Palink“ pažeidė įstatyme įtvirtintą draudimą reikalauti iš tiekėjų apmokėti dalį mažmeninės prekybos įmonės arba kartu su ja vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitaip už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų pardavimo skatinimo veiksmų yra sudarytas rašytinis susitarimas.
Toks privalomas tiekėjo dalyvavimas vykdant pardavimo skatinimo veiksmus, kokių reikalavo bendrovė, nebūtinai galėjo atitikti tiekėjo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesus, kadangi šis, jeigu nebūtų patyręs spaudimo išnaudoti rinkodaros biudžetą, būtų galėjęs pats laisvai planuoti prekių pardavimo skatinimo veiksmus.
„Palink“, kuriai pagal įstatymą tenka pareiga įrodyti, jog minėti susitarimai su tiekėjais atitinka įstatymo reikalavimus, to neįrodė. Už minėto įstatymo nuostatų pažeidimą bendrovei skirta 78 tūkst. eurų bauda.
Prekybos tinklo „Iki“ Komercijos ir rinkodaros tarnybos Bakalėjos, gėrimų ir ne maisto prekių departamento vadovas Mindaugas Tamošiūnas teigia, kad įmonė skųs tarybos sprendimą. Situaciją jis komentuoja taip:
„Šis nutarimas mus nustebino – pati Konkurencijos taryba tyrimo metu padarė išvadą, kad mūsų prekių pirkimo-pardavimo sutartys su tiekėjais nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, o dėl kiekvienos marketingo paslaugos būdavo sudaromas atskiras rašytinis susitarimas. Taip pat tyrimo metu visi tiekėjai nurodė, kad nebuvo spaudžiami ar raginami išnaudoti preliminariai marketingo priemonėms planuojamą skirti sumą.
Dar daugiau, vykdydami veiklą griežtai laikomės teisės aktų, gerbiame savo verslo partnerius ir palaikome su tiekėjais produktyvius verslo santykius. Kaip įprasta versle, su jais deramės, kad galėtume savo pirkėjams pasiūlyti geriausią prekių asortimentą ir geriausias kainas.
Tyrimo metu bendradarbiavome su Konkurencijos tarybos atstovais, geranoriškai teikėme jiems informaciją. Išsamiai susipažinę su paskelbtu nutarimu spręsime, ar jį skųsime.“
