„Pradžioje bijojome eilių dėl galimybių paso patikros, tačiau turime visai priešingą rezultatą. Pirkėjai renkasi mažesnio formato parduotuves, veikiančias be galimybių paso. Taip daro net tie žmonės, kurie turi galimybių pasus.
Galimybių pasas prekyboje suveikė epidemiologiškai nepalankiai – užuot paskatinęs vakcinuotis ir saugiai apsipirkti, padidino pirkėjų koncentraciją parduotuvėse, kurios veikia be GP“, – pranešime cituojama daugelį didžiųjų prekybos tinklų ir kitų prekybos įmonių vienijančios asociacijos vadovė Rūta Vainienė.
Lietuvos prekybos įmonių asociacija nuo galimybių paso įvedimo renka informaciją, kaip keičiasi pirkėjų srautai parduotuvėse su GP ir be jo. Pastebima, kad pirkėjų žymiai sumažėjo didžiuosiuose parduotuvėse ir srautai persiskirstė į parduotuves kur nėra patikrų.
LPĮA turimais trijų tinklų duomenimis, didžiosiose maisto prekių parduotuvėse aptarnaujančiose su GP klientų sumažėjo maždaug ketvirtadaliu. Dėl pasikeitusių srautų skaičiuojama, kad parduotuvėse veikiančioms su galimybių pasu vienam pirkėjui tenka 23,2 kv.m., o aptarnaujančiose visus – 9,6 kv.m.
„Stebime situaciją ir augant skaičiams darosi neramu, kad visada buvęs saugus prekybos sektorius, dėl žymiai greičiau plintančios Delta atmainos ir dėl galimybių paso taikymo gali tapti Covid-19 plitimo vieta. Manome, kad galimybių pasas didina viruso plitimo riziką prekybos vietose“, – komentuoja R. Vainienė.
Nuo pat pandemijos pradžios prekybininkai itin daug dėmesio skyrė srautų reguliavimui, užtikrindami kad žmonės nesiburiuotų ir būtų lengviau laikytis saugaus atstumo. Tokiu keliu ir toliau eina absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių.
„Mes žiūrime į kitas šalis geros praktikos pavyzdžių, ir turime informaciją apie ES šalių taikomas priemones. Absoliuti dauguma šalių prekyboje reguliuoja srautus, taikydami ploto ribojimus vienam pirkėjui. Įsigaliojus kaukėms visose uždarose patalpose, nebeliko priežasčių taikyti galimybių pasą prekyboje“, – sako LPĮA vadovė.
