Konkurencijos tarybos vadovas Jonas Rasimas šalies Prezidentei pateikė duomenis apie besipučiančius antkainius, kuriuos Vyriausybė seniai žinojo, bet iki šiol nesiėmė jokių priemonių.
„Nuo paskutinio 2008 m. ketvirčio iki šių metų birželio pieno (2,5 proc. riebumo) antkainis tolygiai išaugo nuo 17 iki 31 proc., sūrio – nuo 14 iki 21 proc., o kvietinių miltų – nuo 23 iki 43 proc.“, – pateikė duomenis J.Rasimas ir pridūrė, kad paprastai kitose šalyse būtiniausios prekės dažnai naudojamos kaip jaukas pirkėjams pritraukti, antkainiai būna vienaženkliai, o Lietuvoje būtent šios prekės parduodamos didžiausiais antkainiais.
Konkurencijos tarybos atliekamas tyrimas dar nebaigtas, todėl J.Rasimas negali pasakyti, dėl kokių priežasčių taip smarkiai auga maisto produktų kainos, tačiau neatmeta ir kartelinių susitarimų galimybės.
„Esame atlikę patikrinimus kai kuriose įmonėse. Padėtis miltų ir duonos grandinėje kelia susidomėjimą“, – sakė J.Rasimas.
Prezidentė, išklausiusi Konkurencijos tarybos vadovą, kol kas per žiniasklaidą stambiausioms prekybos bendrovėms pasiūlė viešai paskelbti kainas pagal pagrindinių produktų krepšelius. Kas toliau? Jeigu ir toliau situacija nepasikeistų, o atrodo, kad taip ir bus, Prezidentė pažadėjo rimtai svarstyti galimybę prekybininkų antkainius reguliuoti specialiu įstatymu.
„Jeigu kitaip susikalbėti neišeis, nebus geros valios ir supratimo, tuomet gali tekti griebtis įstatymo“, – svarstė Prezidentė D.Grybauskaitė. Ką gi, šis konfliktas parodys, ką ir kiek ne žodžiais, bet realiai gali Prezidentė.
Siūlė aklai nemojuoti kirviais
Praėjusią savaitę premjeras tepasakė nematąs objektyvių priežasčių maisto produktų kainoms augti. Tik tiek. Šią savaitę A.Kubilius jau nepraleido progos patylėti ir išvengė nuomonių išsiskyrimo su Prezidente.
Tačiau 2008-ųjų liepą, kai Seimo opozicija (beje, nevieningai) siūlė priimti panašų įstatymą, tuometinis Seimo narys A.Kubilius tikino, kad jam rinkos ekonomikoje tokie ribojimai atrodo įtartini. Artėjant rinkimams ir partijoms sukant galvas dėl paramos, A.Kubilius siūlė neskubėti ir pirmiausia išsiaiškinti problemos priežastis, ieškoti sprendimų, o ne aklai mojuoti kirviais. Įdomu, kad panašią nuomonę tada pareiškė ir kai kurie valdžioje buvę socialdemokratai.
Buvusio finansų ministro Zigmanto Balčyčio nuomone, antkainių ribojimas – netinkama priemonė mažinti maisto produktų kainas, tačiau ir tokios priemonės jis nevadintų populistine. Vėliau Seimas įstatymą priėmė, tačiau paskui pats pasiūlė Prezidentui Valdui Adamkui jį vetuoti. Taip ir atsitiko. Tokia praeitis.
Dabar, artėjant naujiems rinkimams, politikai vėl daug aktyviau pradėjo rūpintis rinkėjams skaudžiausiais reikalais. Klausimas – ar vėl liks tik parama žodžiais?
Žadamos antkainių ribos ir baudos
Kol kas neaišku, apie kokį įstatymą kalbėjo Prezidentė. Ar ji pati pasiūlytų galiojančio įstatymo pataisas, ar pritartų grupei Seimo narių, kurie neseniai Seime įregistravo įstatymo pakeitimus ir dabar renka parašus, kad šis įstatymas būtų svarstomas net skubos tvarka.
Įregistruotame Kainų įstatymo papildymo įstatymo projekte numatyta, kad įmonės, prekiaujančios maisto produktais, negali imti jokio kito mokesčio už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybinį antkainį, kuris didmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 20 proc. nuo iš gamintojo įsigyto produkto kainos, o mažmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 25 proc. nuo iš gamintojo įsigyto produkto kainos.
Šios nuostatos būtų netaikomos smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, kuriose dirba iki 10 žmonių ir kurių metinė apyvarta neviršija 7 mln. Lt. Be kita ko, įstatymo projekte siūloma, kad už šio įstatymo ir jo norminių aktų pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka kaltieji asmenys būtų traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, o ūkiniams subjektams būtų taikomos ekonominės sankcijos. Už minėtus pažeidimus būtų taikoma 5 proc. nuo įmonės mėnesinės apyvartos bauda.
Tik įstatymas sutramdytų plėšikautojus
Vienas minėto įstatymo projekto autorių Seimo narys Valentinas Mazuronis sakė, kad panašaus pobūdžio įstatymo pakeitimai neseniai atlikti apribojant vaistų antkainius. Dabar, pasak V.Mazuronio, vaistų kainos sumažėjo apie 10 proc.
„Maisto produktų kainos kyla nuolat, o premjeras tik skėsčioja rankomis. Blogai, bet nieko nedaro, kad taip nebūtų. Perdirbėjai kaltina prekybininkus, o pastarieji – perdirbėjus, ir reikalas nejuda iš vietos. Ūkio ministras aiškiai pasakė, kad kainas kelia prekybininkai. Mano nuomone, tvarką galima įvesti tik priėmus įstatymą, t. y. apribojus antkainius“, – sako V.Mazuronis.
Beje, įstatymo pataisų projekto autoriai atsižvelgė į Prezidento V.Adamkus pastabas.
„Antkainių apribojimą mažmeninei prekybai padidinome nuo 20 iki 25 proc., be to, atsižvelgėme į tuometinio Prezidento nuogąstavimus, kad toks įstatymas sužlugdytų smulkiuosius prekybininkus – dabartiniame projekte jiems numatytos išimtys“, – sako V.Mazuronis.
Seimo narys tikisi, kad kolegos įstatymo projektui pritars ir jis bus svarstomas skubos tvarka. V.Mazuronis sako, kad Konkurencijos taryba sėkmės atveju įmonėms gali skirti baudas, tačiau kainų ji negali sumažinti. Kai kurios įmonės gal net sutiktų mokėti baudas, bet nemažinti antkainių. Apsimoka. Tik įstatymas padėtų sutramdyti plėšikautojus.
Stebiuosi pareikštais kaltinimais
Marius Busilas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius
Apie prekybos įmones pateikiama klaidinanti informacija. Mes, prekybininkai, maisto produktų antkainių nedidiname, jie išliko tokie patys arba net sumažėjo.
Pavyzdžiui, antkainiai pienui tesiekia 11–14 proc., kitų produktų – iki 18 proc. Todėl stebiuosi kaltinimais ir norais priimti kainas reguliuojantį įstatymą. Labai abejoju, ar toks įstatymas realiai veiktų.
Padėtį gali pakeisti tik konkurencija
Rimantas Rudzkis, DnB NORD vyriausiasis analitikas
Bandydami reguliuoti kainas efektą pasiektume tik trumpam laikui. Tačiau Konkurencijos taryba turi dirbti aktyviai. Būtina vartotojams skelbti, kam ir kiek atitenka produkto kainos, nurodyti prekybos tinklų antkainių dydžius.
Tačiau padėtis iš esmės pasikeistų tik Vyriausybei padidinus konkurenciją, t. y. jeigu būtų leidžiama dirbti smulkiesiems prekybininkams. Reikia kategoriškai supaprastinti sąlygas pradėti verslą. Vyriausybė tai gali padaryti be jokių išlaidų ir net sutaupytų, nes nereikėtų išlaikyti biurokratų.
Štai mano pažįstamas, Japonijoje gyvenantis lietuvis, man pasakojo, kad vakare sumanęs užsiimti prekyba, kitą dieną jis jau gali pradėti dirbti ir nereikia jokių leidimų, kol nepasieki tam tikros apyvartos. Turime leisti žmonėms dirbti, nevaržyti iniciatyvos.
Ribokime ne kainas, o ES paramą
Petras Auštrevičius, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas
Mane stebina Prezidentės pažadas antkainius reguliuoti įstatymu. Esu įsitikinęs, kad prekybininkai suras galimybių prisitaikyti, sugalvos papildomus mokesčius ar įves žodinius susitarimus. Šiuo atveju Konkurencijos taryba turi įrodyti, kad kainos didinamos nepagrįstai.
Aš siūlyčiau Vyriausybei paieškoti galimybių paremti smulkiuosius prekybininkus ES lėšomis ir taip subalansuoti padėtį rinkoje bei sutramdyti stambiuosius prekybos tinklus.
Jeigu kainas nepagrįstai didina perdirbėjai, jiems Vyriausybė turi labai aiškiai pasakyti – jeigu imatės tokių žingsnių, mes pakoreguosime ES paramos teikimo taisykles ir jūs nebegalėsite jomis pasinaudoti.
