JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad JAV ir Kinijos prekybos derybos bus tęsiamos rugsėjo mėnesį.
„Pažiūrėsime, kas bus, – pareiškė D. Trumpas žurnalistams, grįžęs į Baltuosius rūmus iš rezidencijos „David David“. – Visgi mes negalime daugiau leisti, kad Kinija nesiskaitytų su mumis kaip su šalimi.“
Penkiolika procentų siekiantys muitai taikomi maždaug 112 mlrd. JAV dolerių vertės importui iš Kinijos. Tai reiškia, kad dabar daugiau nei dviem trečdaliams plataus vartojimo prekių, kurias JAV importuoja iš Kinijos, taikomi didesni muitai. Ankstesniuose muitų didinimo etapuose prezidento administracija iš esmės vengė taikytis į vartotojams skirtas prekes.
Visgi kadangi dėl naujųjų muitų gali kilti daugelio mažmeninės prekybos prekių kainos, šis administracijos žingsnis kelia grėsmę pagrindiniam JAV ekonomikos varikliui – vartotojų išlaidoms. Verslui mažinant investicijas bei dėl silpno pasaulinio augimo lėtėjant eksportui, amerikiečių pirkėjai buvo pagrindinė ekonomikos viltis.
„Turime puikią ekonomiką, – pareiškė Pensilvanijai atstovaujantis senatorius respublikonas Patas Toomey. – Visgi manau, kad neapibrėžtumas, atsirandantis dėl nestabilios muitų nulemtos padėties ir besivystančio prekybos karo, gali kelti pavojų mūsų pajėgumams ir augimui. Manau, yra dėl ko nerimauti“, – pareiškė senatorius televizijos kanalo ABC laidoje „The Week“.
Įvairios JAV bendrovės įspėjo, kad dėl didesnių D. Trumpo muitų jos bus priverstos didinti kainas pirkėjams, kurie ir sumokės už importą iš Kinijos. Visgi kai kurios bendrovės gali nuspręsti pačios prisiimti didesnes išlaidas, o ne perkelti jas savo klientams.
Tuo tarpu pasak neprisistačiusių Pekino muitinės ir pietinio Guangdžou uosto darbuotojų, atsiliepusiu naujienų agentūros darbuotojams telefonu, Kinijos valdžios institucijos pradėjo taikyti naujus muitus importui iš JAV nuo sekmadienio vidurdienio.
Kinijos valstybės tarybos muitų tarnyba kiek anksčiau pranešė, kad baudžiamieji muitai, sieksiantys nuo 5 iki 10 proc., bus taikomi 5 078 iš Jungtinių Valstijų importuojamoms prekių rūšims ir įsigalios rugsėjo 1 bei gruodžio 15 dieną.
Tuo tarpu sekmadienį įsigaliojus naujiesiems JAV muitams, importo mokesčiai bus taikomi 87 proc. tekstilės ir drabužių ir 52 proc. batų, atgabentų iš Kinijos.
Be to, D. Trumpo administracija planuoja antrąjį 15 proc. muitų etapą įgyvendinti gruodžio 15 dieną – šį kartą jie bus taikomi 160 mlrd. JAV dolerių vertės importui. Jei įsigalios ir šie muitai, bus apmokestintos praktiškai visos iš Kinijos importuojamos prekės.
D. Trumpo administracija jau daugiau nei metus yra įsitraukusi į prekybos karą su Kinija, kuris, pasak Jungtinių Valstijų, kilo todėl, kad Kinija vagia JAV komercines paslaptis ir nesąžiningai subsidijuoja savo įmones, siekdama aplenkti varžovę tokiose aukštųjų technologijų pramonės srityse kaip dirbtinis intelektas, žvalgyba ir elektromobiliai.
„Palankiai vertinu prezidentą už tai, kad jis metė iššūkį Kinijai dėl jos tikrai netinkamo elgesio intelektinės nuosavybės ir technologijų perėmimo srityje“, – pareiškė P. Toomey.
Senatorius teigė besitikintis, jog būtent tai neramina D. Trumpą, o „ne tik tai, kad kiniški drabužiai ir batai yra populiarūs tarp vartotojų. Tai nėra problema.“
Jei Kinija „iš esmės pakeistų savo elgesį šioje srityje..., tada padėtis būtų geresnė. To ir tikiuosi. Tačiau būkime sąžiningi. Šiuo metu mūsų veiksmai lemia žalą. Vienu metu jie suteikia ir naudos, ir žalos“, – kalbėjo senatorius.
Siekdama priversti Pekiną pakeisti savo prekybos praktiką, D. Trumpo administracija įvedė importo mokesčius milijardų dolerių vertės importui iš Kinijos, o Kinija savo ruožtu atsilygino muitais JAV eksportui.
„Gerai, kad prezidentas ėmėsi Kinijos problemos. Deja, jis tai padarė neteisingai“, – pokalbių laidoje „Fox News Sunday“ pareiškė Amerikos darbo federacijos ir pramoninių profsąjungų kongreso (AFL-CIO) prezidentas Richardas Trumka.
„Sprendžiant Kinijos problemą, reikia laikytis daugiašalio požiūrio. Viena šalis negali to imtis mėgindama pakirsti Kinijos perteklinius pajėgumus, nes ji tiesiog pasitelks kitus būdus jiems realizuoti“, – pareiškė pramonės organizacijos atstovas.
Pasak JAV prezidento, muitus sumoka pati Kinija. Visgi iš tikrųjų atlikus ekonominius tyrimus buvo prieita prie išvados, kad muitų išlaidos tenka JAV įmonėms ir vartotojams.
D. Trumpas netiesiogiai pripažino muitų poveikį atidėdamas kai kuriuos muitus iki gruodžio 15 dienos, kuomet švenčių laikotarpiui skirtos prekės jau bus atsidūrusios parduotuvių lentynose.
„J.P. Morgan” atliktas tyrimas parodė, kad D. Trumpo muitai vidutiniškai vienam JAV namų ūkiui kainuos apie 1 tūkst. JAV dolerių per metus.
Šis tyrimas buvo atliktas prieš tai, kai D. Trumpas nusprendė padidinti muitus rugsėjo 1 ir 15 dienomis nuo 10 iki 15 procentų.
Prezidentas taip pat paskelbė, kad galiojantys 25 proc. muitai atskirai 250 mlrd. JAV dolerių vertės Kinijos importo grupei spalio 1 dieną padidės iki 30 procentų.
Šios išlaidos gali susilpninti JAV ekonomiką, kurios augimo sparta jau ėmė lėtėti. Nors vartotojų išlaidos praėjusį ketvirtį augo sparčiausiai per penkerius metus, bendra ekonomika ūgtelėjo vos 2 proc. metine išraiška, palyginti su 3,1 proc. augimu per pirmuosius tris šių metų mėnesius.
Manoma, kad ateinančiais mėnesiais ekonomika toliau lėtės, nes mažės pajamų augimas, verslas atidės plėtros planus, o dėl muitų padidėjusios kainos mažins vartotojų išlaidas. Bendrovės jau sumažino investicines išlaidas, o eksportas sumažėjo lėtesnio pasaulinio augimo fone.
Amerikiečiai, regis, taip pat yra pesimistiškiau nusiteikę prekybos karo klausimu. Mičigano universiteto vartotojų nuotaikų indeksas, paskelbtas penktadienį, krito labiausiai nuo 2012 metų gruodžio mėnesio.
„Duomenys rodo, kad vartotojų pasitikėjimas dėl muitų politikos šiuo metu smunka“, – pareiškė indeksą vertinantis Richardas Curtinas.
Kai kurios mažmenininkės gali pasirinkti pačios apmokėti muitus. Prekybos tinklas „Target“ patvirtino naujienų agentūrai „The Associated Press“ perspėjęs tiekėjus, kad nesitaikys su kainų didinimu dėl muitų Kinijai. Visgi daugelis mažesnių mažmenininkių neturės derybinės galios kelti tokių reikalavimų, todėl jų išlaidas padengs klientai.
Vyriausiasis San Fransisko krovinių bendrovės „Flexport“ ekonomistas ir buvęs prezidento George'o W.Busho administracijos patarėjas Philipas Levy pareiškė, jog sunku tiksliai pasakyti, kada naujausi muitai smogs JAV vartotojams didesnių kainų pavidalu. Visgi jis pridūrė: „Jei vertintume pagal tai, kada būtų tinkamiausias metas naujiems muitams, darytume išvadą, jog dabar tam yra pats blogiausias įmanomas metas“, nes būtent dabar į šalį įvežama didžioji dalis šventiniam laikotarpiui skirtų prekių.