Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje iki šios savaitės Tarybos posėdžio kelią skynėsi verslininkų siūlymas jų pačių lėšomis rekonstruoti miesto centre besidriekiančią P. Cvirkos gatvę. Verslininkų siekiai buvo aiškūs – dabartinę vienos eismo krypties gatvę atvėrus dvipusiam automobilių srautui, prekybos centras „Saulė miestas“ būtų buvęs atviresnis ne tik pėstiesiems, bet ir vairuotojams. Tačiau su tuo nesutikę gyventojai ir kai kurie miesto politikai pastebi, kad Šiauliuose nesaugių gatvių bei sankryžų ir be naujai planuotos – nors vežimu vežk. Viena iš daugelio tokių vietų – sankryža, esanti šalia kito prekybos centro „Tilžė“.
Dėl gatvės rekonstrukcijos – intrigos Savivaldybėje
Apie verslininkų ir Savivaldybės planus rekonstruoti P. Cvirkos gatvę – dabartinį vienpusį eismą pakeisti dvipusiu, praplatinti važiuojamąją kelio dalį – viešai kalbėta jau daugiau nei mėnesį. Tačiau panašu, kad tiek laiko išgirsti žmonių nuomonei – neužteko.
Praėjusią savaitę Šiaulių miesto savivaldybės Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto darbotvarkėje, kaip teigia Savivaldybės tarybos narys Vladas Damulevičius, buvo ir klausimas dėl P. Cvirkos gatvės rekonstrukcijos projekto. Į šio klausimo svarstymą esą buvo kviečiami gyventojai. Tačiau jų, kaip tikina V. Damulevičius, Komiteto nariai nesulaukė – buvo paankstintas šio klausimo svarstymas.
Tądien posėdžiavusio Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Juškus tikina, kad jis pirmą kartą girdi, jog į Komiteto posėdį buvo kviesti ir gyventojai. „Tai čia tik V. Damulevičius šiurpino visus, kad sukvies žmones. Darbotvarkė negalėjo būti pakeista, nes ji viešai net nebuvo skelbta“, – teigia Komiteto pirmininkas. Jis sako, kad iš viso ne politikams reikėtų tokius klausimus spręsti, o Savivaldybės Saugaus eismo komisijai, kuri šiam gatvės rekonstrukcijos projektui pritarė.
Su Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko teiginiais nelinkęs sutikti žmones į Komiteto posėdį kvietęs V. Damulevičius. „Darbotvarkė tikrai buvo paskelbta, o pranešėjas dėl P. Cvirkos gatvės rekonstrukcijos projekto aptarimo buvo pakviestas anksčiau. Apie posėdį buvau informavęs namų bendrijų pirmininkus, kurie atstovavo šimtams P. Cvirko gatvės gyventojų. Bet žmonės projekto svarstyme dalyvauti negalėjo, nes kai atėjo, klausimas jau buvo aptartas“, – teigia V. Damulevičius. Galiausiai iš balandžio 24 d. vykusio Tarybos posėdžio darbotvarkės P. Cvirkos gatvės rekonstrukcijos klausimas buvo visai išbrauktas. Atrodo, planų rekonstruoti šią gatvę apskritai atsisakyta.
Prekybos centrų trauka
Sutapimas ar ne, bet didieji prekybos centrai neretai tampa ne tik klientų, bet ir eismo atžvilgiu potencialiai pavojingų sankryžų traukos objektais. Savaitraštis „Šiauliai plius“ gavo šiaulietės Linos Purinaitės laišką, kuriame rašoma apie vairuotojams ir pėstiesiems gana pavojingą sankryžą, esančią šalia kito PC „Tilžė“. „Važiuojant nuo miesto centro Tilžės gatve link PC „Tilžė“, dviejų juostų gatvės žymėjimas yra nusitrynęs, apie jį informuoja tik kelio ženklas (šalia „Apsagos“ degalinės). Vėliau kelias platėja ir atsiranda trys juostos, deja, apie tai informuoja kelio ženklas jau po kelio išplatėjimo. Linijinis kelio žymėjimas nusitrynęs. Kelio ženklas neinformuoja, kad kelio juostos eina vingiuodamos. Ženklas rodo, kad trys juostos eina tiesiai, o tai – klaidina“, – rašoma Linos laiške.
Kad ši sankryža gana pavojinga, sutinka ir kelių policijos atstovai. Jie informuoja, kad Tilžės – Smėlio g. sankryžoje nuo 2013 m. sausio 1 iki šių dienų Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre registruotas vienas eismo įvykis, kuriame sužaloti du eismo dalyviai. „Eismo organizavimo problematika šioje gatvių sankirtoje policijai žinoma. Kartu su miesto savivaldybe ieškome galimų sprendimo būdų“, – teigia Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Kęstutis Dičius.
Vis dėlto Šiauliuose gana pavojinga ne tik ši savaitraščio „Šiauliai plius“ skaitytojos aprašyta vieta. Šalia 2013 m. pabaigoje atidarytos Gumbinės g. „Norfos“ parduotuvės įrengtoje sankryžoje taip pat ne kartą buvo eismo įvykių, kurių metu išvartyti kelyje įrengtą iškilią saugumo salelę saugantys stulpeliai. V. Damulevičiaus teigimu, vairuotojus klaidina įrengtos salelės, apie kurias iš anksto neįspėja kelio ženklai. „Pėsčiųjų salelių panaikinti negalima, tačiau pastatyti daugiau įspėjamųjų ženklų – būtina“, – sako buvęs Savivaldybės Saugaus eismo komisijos pirmininkas.
Gyventojų skundai – nė motais
Saugantys savo ir aplinkinių saugumą, pilietiški šiauliečiai dažnai imasi iniciatyvos ir bando aiškintis, kodėl ne visuomet mieste gali jaustis saugūs. L. Purinaitė pasakoja, kad dėl avaringos sankryžos ties PC „Tilžė“ pagalbos kreipėsi į atsakingas institucijas. „Šią problemą asmenine iniciatyva bandėme spręsti jau prieš dvejus metus. Ir šiais metais vėl bandėme gvildenti tą klausimą tiek su policininkais, tiek ir su Šiaulių miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriumi. Norėjome, kaip geriau, o išėjo kaip visada“, – sako šiaulietė. L. Purinaitė teigia, kad policijos atstovai tikina, jog jie kelių neženklina, taip pat ir informacijos apie visus eismo įvykius neturi. Ne ką daugiau aiškumo ir Savivaldybėje, kurioje sulaukta atsakymo, esą valdininkai problemos nemato. „Savivaldybėje mums buvo pasakyta, kad yra ir didesnių bėdų. Buvo liepta parašyti raštiškai, kaip norėtumėm, kad kelias būtų ženklintas. Vos ne egzaminą surengė, kaip būtų galima pakeisti šią sankryžą, kad ji taptų saugesnė. Bet juk specialistai tai jie, o ne aš“, – kurioziškais Savivaldybės komentarais stebisi moteris.
Kas už ką atsakingas?
Šiaulių miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Androsovas informuoja, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas priskirtas Savivaldybės funkcijoms. Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas A. Adomaitis dar patikslina, kad Šiaulių mieste eismą organizuoja Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Saugaus eismo komisija. Tačiau pastaroji, kurios vienas iš narių yra ir pats A. Adomaitis, saugaus eismo tyrimų neatlieka. Tokius tyrimus, Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo teigimu, atlieka specialistai, kurie turi sutartis su Savivaldybe.
Savivaldybės atstovai tikina, esą norint, kad minėti tyrimai būtų atliekami, reikia rimto pagrindo. Vieno kito žmogaus skundo, kad sankryža potencialiai pavojinga, – per mažai. „Prieš maždaug šešerius metus pagal techninį projektą sankryža, esanti šalia prekybos centro „Tilžė“ ir „Apsagos“ degalinės, praėjo visus saugumo reikalavimus. Kad sankryža nesaugi, labai daug pastabų negavome“, – teigia A. Adomaitis.
Policija realios situacijos nežino
Su tokiais Šiaulių miesto valdininkų raminimais, kad sankryža atitinka visus techninius saugumo reikalavimus, nelinkę sutikti nei pėstieji, nei vairuotojai. Netoli prekybos centro „Tilžė“ gyvenantis šiaulietis Edgaras sako, kad jei tik įmanoma, stengiasi apeiti šią sankryžą. „Gyvenant netoliese, tenka čia vaikščioti, tačiau jei nespėju pereiti kelio ir sustoju viduryje vadinamosios salelės, nesijaučiu labai saugus. Ypač, kai kartu veduosi sūnų. Labiausiai neramu matant dideliu greičiu salelę bandančias apvažiuoti mašinas, arba pastebint, kaip per neapsižiūrėjimą į trečią juostą įsukęs vairuotojas staigiai metasi į kitą juostą“, – pasakojo vyriškis.
Panašiai galvoja ir redakcijai laišką atsiuntusi šiaulietė L. Purinaitė. Moteris rašo: „Vairuotojai, važiuodami pirma juosta, nepavingiuodami įvažiuoja tiesiai į antrą juostą ir jaučiasi visiškai teisūs, deja. Antra juosta važiuojantys turi sprukti, kad išvengtų avarijos, nors jie yra teisūs. Kiekvieną dieną įvyksta techninės, kol kas, avarijos, kurios nėra fiksuojamos statistikoje, nes vairuotojai susitaria. Manome, kad tai potencialiai labai pavojinga sankryža, kurioje susistumdymo metu į trečią eilę nustumtas automobilis gali būti nublokštas ir „nušluoti“ pėsčiųjų salelėje stovinčius ar perėja einančius žmones. Bijome taip pat būti tais „nušluotais“ vairuotojais“.
Policijoje pasiteiravus, ar iš tiesų ši vieta tokia pavojinga, aiškiau neliko. Pasirodo, kiek minėtoje ar bet kurioje kitoje miesto vietoje įvyksta smulkių eismo įvykių, policijos atstovai pakomentuoti negali. Taip yra todėl, kad į policijos suvestines patenka tik tie eismo įvykiai, kurių metu buvo sužaloti žmonės arba vairuotojai nesutarė, dėl kurio kaltės viskas atsitiko. Praktika rodo, kad didesnė dalis vairuotojų, kelyje patekusių į smulkų incidentą, policijos pareigūnų kviesti neskuba – tiesiog užpildo eismo įvykio deklaraciją. Tad ir aiškios įvykių statistikos, kaip teigia policijos atstovai, pateikti neįmanoma.
Trūksta kelio ženklų
Nors komentuodami gyventojų paminėtas gana pavojingas sankryžas Savivaldybės atstovai nelinkę sutikti, kad jose iš tiesų nesaugu, pripažįsta, kad šiokių tokių problemų visgi esama. „Taip, šalia prekybos centro „Tilžė“ esančios sankryžos linijos yra nusidėvėjusios. Gal net iš viso reikėtų pergalvoti jų braižymą, nes tai buvo ankstesnio projekto vienas ryškesnių saugumo minusų. Kai turėsime specialistų tyrimų išvadas, tada galėsime priimti daugiau sprendimų. Aišku, jeigu atsirado problema, dėmesys jai bus skiriamas“, – sako Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas A. Adomaitis.
Kitas Tarybos narys V. Juškus mano, kad su kelio ženklinimu minėtoje Tilžės gatvės sankryžoje viskas tvarkoje, tačiau jis pripažįsta, kad pastatomo kelio ženklo, kuris įspėtų apie iškilią pėsčiųjų salelę, – trūksta. Tokių ženklų, beje, mieste išvis vos vienas kitas, nors pagal naujus pėsčiųjų perėjų projektavimo reikalavimus saugumo salelių mieste atsirado daug. Vis dėlto V. Juškus įsitikinęs, kad didžioji dalis eismo įvykių nutinka dėl pačių vairuotojų kaltės, jų neapdairumo. „Daugelis vingiuotame kelio ruože kerta ištisinę liniją ir taip sukelia avaringas situacijas. Bet viskas, manau, susiveda ir vėl į tai, kad žmonės nesilaiko taisyklių“, – teigia Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas.
Šiuo metu Savivaldybė yra užsakiusi saugaus eismo tyrimus Dvaro ir P. Lukšio, Vilniaus ir Gumbinės, Vytauto ir Vasario 16-osios gatvių sankryžose. Iš Savivaldybės biudžeto per metus saugaus eismo tyrimams skiriama apie 40 000 Lt.
