Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Skaičiuojama, kad tūkstančiui gyventojų Lietuvoje šiuo metu tenka po daugiau nei 300 kvadratinių metrų naudingo prekybos centrų ploto, daugumoje Europos šalių šie skaičiai mažesni.
Nepaisant to, prekybos centrai planuoja dar plėstis – ne tik rekonstruojamos senos, bet ir statomos naujos parduotuvės. Ekspertų vertinimu, taip ruošiamasis naujų rinkos žaidėjų atėjimui, tačiau prekybininkai sako, kad tai nesusiję su konkretaus tinklo atėjimu, o labiau orientuojamasis į pirkėjus.
Greta naujo, tankiai gyvenamo Vilniaus Perkūnkiemio mikrorajono pradėtame statyti prekybos centre planuojama atidaryti daugiau nei 20 parduotuvių, sukurti per 200 darbo vietų, o bendras prekybos plotas, pasak statytojų, ateinantį pavasarį sieks daugiau nei 7,5 tūkst., vėliau, centrą išplėtus, 12 tūkst. kvadratinių metrų. Didžiausią plotą šiame centre ketina užimti „Rimi parduotuvė. Būtent maisto prekių parduotuvių plėtra po krizės vėl atsigauna.
„Matome ne tik tai, kad statomos naujos, bet ir rekonstruojamos senos parduotuvės, o tai rodo, kad neketinama užmigti ant laurų ir prekybos tinklai pasitempia prieš galimus konkurentus“, – teigė „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.
Apie savo plėtros planus paskelbė ir kiti prekybos tinklai: „Maxima“ šiemet ketina pastatyti ir įrengti tris, „Rimi“ ir „Iki“ – po vieną parduotuvę Lietuvoje. Kitąmet laukiama didžiulių „Prismos“ ir „Norfos“ parduotuvių atidarymų.
Senieji prekybos tinklai deklaruoja nesibaiminantys vieno stambiausių Europos žemų kainų žaidėjo – vokiečių prekybos tinklo „Lidl“ atėjimo.
„Tai nėra esminis tinklų plėtros klausimas. [...] Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, matosi tikėjimas į rinką, matosi, kad dar yra potencialo užimti ir stiprinti savo pozicijas, tuo pagrindu vykdoma plėtra“, – teigė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.
Nekilnojamojo turto ekspertų nuomone, per krizę prekybininkai buvo priversti statybų planus padėti į stalčių, dabar aktyvias statybas vykdo tie, kurie maisto parduotuvių turi mažiausiai.
Pasak Vilniaus mero, įvairaus dydžio prekybos centrų sostinėje gausu, todėl valdžia nesiekia jų iškelti vien tik į miesto pakraščius, kaip kitose pasaulio šalyse. Šiuo metu Vilniuje statomi trys panašūs prekybos centrai, o kitąmet planuojami dar septyni, tačiau ne tokie dideli, kokie išaugo prieš dešimtmetį.
„Vilniaus miesto savivaldybė turi patvirtinusi vienintelę didžiųjų PC išdėstymo schemą. [...] Todėl šiandien miesto centre tokių centrų kaip „Akropolis“ arba „Panorama“ nebūtų net galimybės statyti. Maksimalus dydis yra 20 tūkst. kv. metrų, kurį galima statyti miesto centrinėje dalyje“, – aiškino Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Maisto prekių parduotuvių plėtrą lemia ne tik tankiai apgyvendinta vietovė, bet ir tam tikri traukos centrai. Šalia vasarą Vilniaus pakraštyje atidaryto baldų prekybos centro „Ikea“ kitąmet taip pat planuojama statyti didelę maisto prekių parduotuvę.
