Vida Tavorienė / valstietis.lt
Keturi po visą Lietuvą išplitę didieji prekybos tinklai savo galia naudojasi ir pirkėjams vilioti, ir tiekėjams spausti.
Mažmeninės prekybos tinklai ėmė taikyti skaidresnę jų daromų prekių kainų nuolaidų apskaičiavimo tiekėjams sistemą, tačiau apie santykių su prekybininkais pagerėjimą kalba tik nedaugelis tiekėjų.
Dauguma jų tvirtina, kad padėtis nesikeičia. Tokias išvadas padarė Konkurencijos taryba, paskelbusi kasmetinę Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo stebėsenos pažymą. Ekspertai sako, kad mūsų ir prekybos, ir perdirbimo sektoriams būdinga oligopolija, tad dėl to nukenčia vartotojai.
Santykiai nepasikeitė
Šiuo metu Lietuvoje mažmeninės prekybos įmonių, turinčių didelę rinkos galią (ar dalį?), kriterijus atitinka keturios mažmeninės prekybos įmonės: „Maxima LT“, „Palink“, „Rimi Lietuva“ ir „Norfos mažmena“.
Šių tinklų parduotuvės pritraukia daugiausia vartotojų, tad tiekėjai neretai sukandę dantis kenčia ir taikstosi su prekybininkų reikalavimais: jei pasišakosi, vietą užims konkurentas.
Tačiau konkurencijos prievaizdai pastebėjo, kad mažmeninės prekybos tinklų ir tiekėjų santykiai pamažu gerėja. Konkurencijos tarybos ekspertai, raštu apklausę 100 tiekėjų bei 4 prekybos tinklus, konstatavo, kad prekybos tinklai ėmė taikyti skaidresnę nuolaidų apskaičiavimo sistemą. 10 proc. apklaustų tiekėjų tvirtino, kad jų pozicijos derantis dėl naujų sutarčių pasirašymo sąlygų pagerėjo. 82 proc. tiekėjų nurodė, kad santykiai su mažmeninės prekybos tinklais nepasikeitė.
Vengė išsamiau kalbėti
Ar Konkurencijos tarybos išvados atspindi realią padėtį? „Pabandykite ką nors parduoti prekybos tinklams ir pamatysite“, – mįslingai tarstelėjo vienas tiekėjų atstovas. Dauguma tiekėjų, klausiami apie santykius su prekybininkais, kruopščiai rinko žodžius ir kalbėjo labai aptakiai. Nenuostabu, nes ir Konkurencijos tarybai sunkiai sekėsi juos prakalbinti.
Anot konkurencijos prievaizdų, tiekėjai vengė išsamių atsakymų į klausimus, nepateikė tyrimui reikalingų paaiškinimų. Toks elgesys suprantamas – jie nenori susipykti su prekybos tinklais.
Panašu, kad dėl to tiekėjai niekam nesiskundžia. Nuo 2010 metų balandžio 1 dienos, kai įsigaliojo Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas, Konkurencijos taryba negavo nė vieno skundo dėl šio įstatymo pažeidimo. Ji skelbė, kad pernai savo iniciatyva pradėjo 2 tyrimus dėl prekybos tinklų veiksmų ir pripažino, jog jie pažeidė įstatymą. „Maximai“ buvo skirta 40 tūkst. litų bauda, o „Norfos mažmenai“ ir „Rivonai“ – bendra 90 tūkst. litų bauda.
2012 metais už minėto įstatymo pažeidimus 360 tūkst. litų bauda kliuvo bendrovei „Palink“. Ir pirmos instancijos teismas, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad pažeidimas padarytas, tačiau baudą sumažino iki 280 tūkst. litų.
Skundais nesišvaisto
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius teigė, kad mėsos perdirbėjų mūsų rinkoje daug, tačiau dalis jų išnaudoja tik apie pusę visų gamybos pajėgumų, tad ir jų derybų galios nėra tokios stiprios. „Tiekėjai neturi kitos išeities, tik tenkinti prekybininkų sąlygas. Tačiau įmonės asociacijai jokių skundų neišsako“, – teigė jis.
Organizacijos vadovas sakė, kad užpernai rudenį, kai pasaulinėse rinkose stipriai pabrango kiauliena, mėsos perdirbėjai buvo atsidūrę spąstuose. Dėl pabrangusios žaliavos išaugo gamybos sąnaudos, tačiau prekybininkai sutarčių su mėsos perdirbėjais ir kainų lentynose nepakeitė. „Tad tiek laiko, kol kainos vėl tapo normalios, įmonės dirbo nuostolingai“, – mėsos perdirbėjams nepalankų metą prisiminė E. Mackevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad šviežia mėsa – bene vienintelis maisto produktas, kurio kaina per pastarąjį dešimtmetį beveik nepakito. „Jei dar skelbiama kainos nuolaida, mėsa tampa pigesnė nei turguje ir privilioja daug pirkėjų į prekybos centrą. Žalios mėsos antkainis nėra didelis, tad parduodant šį produktą daug neuždirbama. Kas kita – dešros ir kiti mėsos gaminiai. Ekonomistai galėtų pasigilinti ir įvertinti, ar jų kaina negalėtų būti palankesnė vartotojui“, – pabrėžė E. Mackevičius.
Neliko mokesčio už naujas parduotuves
Prekybininkais nesiskundė daržovių augintojai, savo išaugintą produkciją tiekiantys didiesiems prekybos tinklams. Jie teigė, kad pastaraisiais metais bendradarbiavimas su prekybos tinklais gerėja.
„Dabar problemų neturime. Kaina nustatoma atsižvelgiant į Europos rinką, tad nieko čia nepaspausi. Gerai, kad mažmeninės įmonės laiku atsiskaito. Blogiau yra su tomis įmonėmis, kurios veža daržoves mokykloms, darželiams ir pan. Jos teisinasi, kad laiku negauna pinigų iš savivaldybių“, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos primininkas Vidmantas Kvedaras. Anot ūkininko, vieni prekybos tinklai sumažino logistikos mokestį iki 1,5–2 proc., kiti jo visai netaiko. Nereikalaujama mokėti už naujų parduotuvių atidarymą, atlikti kitų papildomų mokėjimų.
„Niekada nepatyriau prekybininkų spaudimo ir neturiu jokių paslapčių“, – atvirai apie produkcijos tiekimą prekybos tinklams kalbėjo vienas didžiausių šalies daržovių augintojų Gintautas Dominas. Kooperatyvui „Savas derlius“ priklausantis ir didelius kiekius bulvių bei svogūnų išauginantis ūkininkas pabrėžė, kad svarbiausias jo uždavinys – išauginti kokybišką produkciją ir ją gerai paruošti prekybai. Tokią visada galima parduoti.
„Su prekybos tinklais sudarome sutartis, kuriomis neįsipareigojame nei dėl konkrečių kiekių, nei dėl kainų. Tai būtų rizikinga ir ūkininkams, ir prekybininkams, nes daržovių kainos dažnai svyruoja, o derliaus kiekį sunku nuspėti dėl gamtos sąlygų. Prekybos tinklai nuolat rengia ką nors panašaus į aukcionus ir ima produkciją iš tų, kurie parduoda už palankiausią kainą bei pasiūlo kokybišką prekę. Viskas vyksta tvarkingai“, – aiškino ūkininkas.
G. Dominas pabrėžė, kad dėl vietos prekybos centre konkuruoja ne tik vietos ūkininkai, bet ir kitų Europos Sąjungos šalių augintojai. „Jei mes pakelsime kainas, prekybininkai atsiveš lenkiškų, olandiškų daržovių. Tad čia nepašokinėsi. Mūsų augintojai privalo rūpintis produkcijos kokybe ir atsižvelgti į vartotojų poreikius“, – samprotavo stambaus ūkio savininkas.
Nuolaidos iš tiekėjų kišenės
Tiekėjai nevienareikšmiškai vertina prekybininkų pastangas prisivilioti kuo daugiau pirkėjų akcijomis ir nuolaidomis. Pirkėjui gali atrodyti, kad dosnūs yra prekybininkai. Tačiau, anot tiekėjų, tokios akcijos per kišenę kerta jiems. Konkurencijos prievaizdams jie nurodė, kad didėja akcijų skaičius ir prekių pardavimas jų metu.
„Ne visos, bet dauguma akcijų būna iš jų kišenės. Be to, mums neparanku ir tai, kad vienam prekybos tinklui sugalvojus daryti nuolaidas kokiai nors prekei, kiti tuoj pat irgi pareikalauja nuolaidos. Daržovės – perkamos prekės, tad dėl joms taikomų nuolaidų priviliojama daug pirkėjų“, – prekybos užkulisius atskleidė V. Kvedaras. G. Dominas pastebėjo, kad akcijomis būna suinteresuoti ir tiekėjai. „Kartais jas siūlo prekybininkai, kartais mes norime pigiau parduoti ir padidinti apyvartą“, – teigė ūkininkas.
Nutraukė tyrimą
Parlamentaras, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius įsitikinęs, kad Konkurencijos taryba turėtų būti aktyvesnė ir įvertinti, ar visada pagrįstai kyla maisto produktų kainos, kodėl jos nemažėja, kai atpinga žaliavos ir energijos ištekliai.
Kai 2010 metais daugelio maisto produktų kainos kilo kaip ant mielių, K. Starkevičius bedė pirštu į perdirbėjų ir prekybininkų stovyklą. „Tais metais pasaulinėse rinkose buvo rekordiškai pabrangę grūdai, todėl tai buvo laikoma duonos ir miltų gaminių pabrangimo priežastimi. Tvirtinta, kad dėl žaliavų esą brangsta ir kiti maisto produktai. Tačiau, pavyzdžiui, grūdų kainos nukrito, o duona ir kiti gaminiai neatpigo. Kodėl? Konkurencijos taryba turėtų tai įvertinti“, – sakė Seimo narys. Konkurencijos taryba buvo įpareigota išsiaiškinti, kas pelnosi iš brangstančių maisto produktų. Tačiau 2010 metų spalio 21 dieną pradėtas tyrimas dėl mažmeninės prekybos maisto produktais rinkos tyrimo pernai vasarą buvo nutrauktas.
