Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovės Rūtos Vainienės, prekybos įmonės kuria instrukcijas darbuotojams, kurie turės tikrinti klientus, tačiau tą padaryti sudėtinga – nėra pavyzdžių, kuriuos būtų galima pritaikyti.
„Dar nėra instrukcijų, kurias galėtume parodyti į viešumą, kaip jos atrodo, ar institucijoms derinti. Negali pasinaudoti gerosios praktikos pavyzdžiais, nes prekyboje galimybių pasas Europos Sąjungos valstybėse nėra taikomas“, – BNS sakė R. Vainienė.
„Nėra iš kur pasisemti, tai kuria patys nuo balto popieriaus lapo. Paprašėme Sveikatos apsaugos ministerijos, kad pateiktų pavyzdžių tų dokumentų, kurie dar gali būti priimami kaip galimybių paso alternatyvos. Gavome kai kuriuos, tai žinau, kad ruošia pavyzdinius. Instrukcija bus ilga“, – kalbėjo ji.
Pasak R. Vainienės, trečiadienį su policijos atstovais planuojama kalbėtis apie tai, kaip bus kontroliuojami prekybininkai.
„Nebus taip, kad kai ką pasižiūri, kai ką ne. Nusimato griežta kontrolė (prekybininkų – BNS), tai nusimato ir griežtas patikrinimas (galimybių pasų – BNS)", – teigė R. Vainienė.
Pasak jos, prekybininkams vis dar kyla daug klausimų, pavyzdžiui, atsiimti internetu užsakytas prekes galima ir be galimybių paso, tačiau ar tuomet žmogus gali įeiti į parduotuvę, kaip užtikrinti ar atskirti srautus.
„Kitas dalykas – parduotuvės, kurios veikia prekybos centruose. Patikrą vykdys prekybos centras, o po to kontroliuojanti institucija tikrins parduotuvėse, tai kam tenka atsakomybė – ar parduotuvei, kurioje aptinka be galimybių paso, ar prekybos centrui“, – sakė R. Vainienė.
„Kaip darbuotojai, kurie ateina per tą patį įėjimą į prekybos centrą ir jie yra su testavimo rezultatais, bet be galimybių paso, tai ką, turės jų pažymą tikrinti? Ką daryt, jei nustatoma, kad asmuo su padirbtu galimybių pasu, kaip elgtis su tais, kurie sakys, kad turiu vieną Lietuvos Respublikos pasą ir kokio jūs dar reikalaujat. Yra daug visokių klausimų“, – teigė ji.
Vis dėlto, pasak prekybininkų atstovės, labiausiai baiminamasi konfliktų ir chaoso, kuris gali kilti tikrinant galimybių pasus.
R. Vainienė taip pat teigė, kad naujos taisyklės gali paveikti visą tiekimo grandinę – prekybininkai jau mažina užsakymų apimtis.
„Kadangi lankytojų srautas persiskirstys, atitinkamai prekybininkai mažina užsakymų apimtis ir prognozuoja, kad ne pilna apimtimi persiskirstys į jų parduotuvę, o į kitas, ir persiskirstys importo naudai, o ne vietos naudai“, – teigė ji.
„Girdėjau signalų iš tiekėjų, kad prekybininkai mažina užsakymų apimtis“, – sakė R. Vainienė.
„Norfa“ galimybių pasus tikrins prie kasų, kiti dar svarsto
Vienas didžiųjų tinklų „Norfa“ jau apsisprendė, kad galimybių pasus tikrins kasose, o kiti prekybos tinklai dar svarsto, kaip įgyvendinti naujas taisykles.
„Prie kasų bus pašoma galimybių paso tose parduotuvėse, kuriuose pagal teisės aktus tai privalu padaryti. (...) Matyt, taip patogiau, vadovybė taip nusprendė“, – BNS sakė „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis.
Pasak jo, tikėtina, kad dėl to kiek sulėtės darbas, nes tikrinimas užims laiko.
Tuo metu „Iki“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė BNS sakė, kad šiuo metu dar sprendžiama, kaip bus įgyvendinamas šis reikalavimas.
„Svarstome tiek apie technologinius sprendinius, tiek apie žmogiškųjų resursų didesnį įtraukimą, kad mūsų pirkėjai galėtų apsipirkti patogiai bei saugiai“, – sakė V. Budrienė.
„Maxima“ taip pat dar svarsto, kaip elgtis. Pasak įmonės Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, ieškoma optimalių sprendimų, kad nei darbuotojai, nei klientai nepatirtų didelių sunkumų.
„Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė sakė, kad ruošiamasi įvesti naujas taisykles, kurios palies visas 72 tinklo parduotuves.
„Įgyvendindami privalomus reikalavimus atsižvelgsime į juose numatytas datas, o pirkėjams aktualią informaciją apie juos iškomunikuosime susidėliojus visoms detalėms“, – teigė ji.
Nors kai kurie verslai jau aptarnauja klientus tik su galimybių pasais, prekybos tinklai neplanuoja to daryti anksčiau nei bus privaloma.
Nuo rugsėjo 13-osios didžioji dalis paslaugų galės būti teikiamos tik įgijusiems imunitetą po skiepų ar ligos, arba turintiems neigiamą PGR testą. Tokie žmonės elektroniniu ar fiziniu būdu gali gauti galimybių pasą.
Neturintieji galimybių paso galės apsipirkti tik nedidelėse – iki 1,5 tūkst. kv. metrų ploto parduotuvėse.
„Norfos“ tinkle yra 152 parduotuvės, iš jų maždaug ketvirtadalis yra iki 1,5 tūkst. kv. metrų ploto. „Iki“ turi 227 parduotuves, apie 11 jų yra didesnės nei 1,5 tūkst. kv. metrų. „Maximos“ tinkle tokių yra 75 iš daugiau nei 250.
Tuo metu „Lidl“ Lietuvoje turi 56 parduotuves, jų plotas vidutiniškai siekia apie 1,4 tūkst. kv. metrų.
