Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) praneša remianti daugumą Europos prekybininkų vienijančios tarptautinės asociacijos „EuroCommerce“ praėjusios savaitės kreipimąsi į Europos Komisiją.
„Prisidedame prie raginimų nenukelti numatyto įsigaliojimo laiko. (...) Atidėjimas prisideda ne tik prie nelygių konkurencijos sąlygų išlaikymo, tačiau šalys narės praranda vis daugiau lėšų į biudžetą“, –pranešime sako LPĮA direktorė Rūta Vainienė.
Viešosios politikos analizės ir konsultacijų bendrovės ESTEP tyrimas šiemet parodė, kad pernai dėl elektroninės prekybos iš trečiųjų šalių Lietuvos mažmeninės prekybos sektorius negavo 142 mln. eurų pajamų. Iš jų apie 18 mln. sudarė mažos vertės siuntos. Tai sudaro maždaug 1 proc. visos Lietuvos mažmeninės prekybos apyvartos.
Anot LPĮĄ, nuo kitų metų sausio 1 dienos Europos Sąjungoje (ES) turėtų įsigalioti naujos nuotolinės prekybos taisyklės. ES siekia, kad PVM gautų tos šalys narės, kuriose prekės ir paslaugos įsigyjamos. Elektroninėms paslaugoms tokia tvarka taikoma nuo 2015 metų, o nuo 2021 metų ji galios ir nuotoliniu būdu įsigytoms prekėms.
LPĮA teigimu, pastarieji pakeitimai turės įtakos prekybai Bendrijoje ir iš trečiųjų šalių į ES gabenamoms prekėms. Europos Komisija yra pateikusi siūlymą jų įgyvendinimą atidėti pusei metų, tai yra, iki 2021 metų liepos 1 dienos.
Europos Komisijai adresuotame laiške „EuroCommerce“ generalinis direktorius Christianas Verschuerenas (Kristianas Veršuerenas) teigia, kad kelioms valstybėms pasisakant už dar vėlesnį atidėjimą – iki 2022 metų sausio 1 dienos – pritarimas tam reikštų dar vieną smūgį smulkioms ES įmonėms, „kurioms ir taip reikia pagalbos siekiant išsilaikyti šiuo sudėtingu laikotarpiu, kuris neaišku kiek laiko dar truks“.
Asociacija „EuroCommerce“ atstovauja didmeninėms ir mažmeninėms prekybos įmonėms ir gina jų interesus ES struktūrose. Ji vienija 31 šalies nacionalines prekybininkų asociacijas, įskaitant LPĮA, ir 27 pirmaujančias mažmenos ir didmenos įmones Europoje.
Europos Komisija nustatė, kad dėl mokestinių lengvatų bei neteisingo deklaravimo į valstybių narių biudžetus nesurenkama apie 7 mlrd. eurų per metus.
