Sausį ne vienas prekybininkas „išvalo“ savo sandėlius, o pirkėjams tai – laikas, kai norimą daiktą galima įsigyti pigiau.Tiesa, tapo įprasta, kad įvairių nuolaidų ir akcijų įmonės bene kasdien pasiūlo ir nelaukdamos sezoninių išpardavimų. Į prekybos centrus galbūt kai kurie užsuka tik sušilti ar „prastumti“ laiką, tačiau visgi didesnė čia užėjusiųjų dalis žino, sausis – oficialus išpardavimų mėnuo.
Šiuo laikotarpiu spustelėti kasos aparato mygtukus bei išgirsti nuskaitomo prekės kodo garsą pardavėjos turi bent keletą kartų dažniau nei įprasta.
Per pastaruosius keletą metų, prasidėjus ekonominei krizei prekybininkai suprato, kad ką nors parduoti be nuolaidos labai sudėtinga. Taigi dabar nors ir išliko tradiciniai išpardavimų mėnesiai, tačiau nuolaidos ir akcijos tapo parduotuvių, na ir žinoma pirkėjų, kasdienybe.
Specialistai pastebi, kad dabar žmonės dažniausiai perka pagal tokią logiką – važiuoja pirkti to, ką susiplanavo, bet pakeliui į krepšelį įsideda ir prekių su nuolaida, kurių galbūt prireiks.
Norėdami paskatinti pirkėjus įsigyti tai, apie ką jie galbūt visai nė negalvojo prieš įžengdami į prekybos centrą, prekybininkai naudoja tam tikrus patikrintus būdus, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto docentas psichologas Visvaldas Legkauskas.
„Pirmiausia yra tokia technika – daryti generalinę akciją viskam, ne prekių grupėms, bet absoliučiai visoms prekėms. Tai sukuria žmogui įspūdį, kad nuėjęs ten nusipirksi kažką daug pigiau. Ir tai sukuria tą žmonių minią.
Antras „fokusas, kuris yra daromas tokių akcijų metu, tai tam tikrų aukštos vertės prekių išnešimas iš salės, kurių paklausa nekelia abejonių. Ir žmogus, kuris tikėjosi įsigyti tą prekę labai pigiai, pamato, kad jos nėra, dažniausiai daro prielaidą, kad jau išpirko. Ir kai tu susiduri su faktu, kad vieną iš prekių, kurios tu norėjai, jau išpirko, kyla toks noras griebti greičiau kitas, nes neliks“, – tvirtina V. Legkauskas.
Prekybininkai gerai žino ne tik tai, kad žmonės nemėgsta stovėti eilėse, bet ir tai, kad jie skuba ir dažnai būna neatidūs, o tai sudaro galimybių dar kai kuriems, pasak pirkėjų, apgaulės būdams, o anot kai kurių specialistų, tiesiog rinkodarai.
„Paprasti marketinginiai triukai rodo, kad nepakeitus nieko, tik etiketės spalvą, dažnai galima padidinti vienos ar kitos prekės pardavimus. Vartotojai, kurie skuba ir kurie nėra jautrūs kainai, ant tokio paprasto kabliuko kartais gali pasimauti. Manau, kad šioje vietoje yra naudojamasi tuo, kad ypač paskutiniais krizės metais vartotojai įprato pirkti akcijines prekes.
Akcijos galiojo ir galios, jos yra mažiau ar daugiau naudingos tiek pirkėjams, kurie gali pigiau nusipirkti prekių, tiek patiems pardavėjams, kurie gali paskatinti prekybą. Tai, kad akcijos išnyks, tikėtis neverta. O kad jų bus mažiau ir kad jos bus labiau apgalvotos, tai, manau, galima laukti“, – pastebi Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Bartkus.
Tą patvirtina ir patys prekybininkai – ekonominės krizės į madą įvestų kasdienių akcijų matysime kuo toliau, tuo rečiau.
„Prieš šventes neapsimoka daryto jokių rimtesnių pardavimų skatinimų, nes tie pardavimai ir taip yra“, – apie tai, kas apsimoka ir ne, pasakoja prekybos centro „Europa“ vadovė Gintarė Urnevičienė.
„Realiai reakcija ir yra tokia, kad jei žmogus iš kažkur sužino arba nujaučia, kad yra daroma išpardavimų akcija, tai jis jau ima prieš savaitę lankytis prekybos centruose, apsižiūrinėti pirkinius. Todėl kartais iki akcijos būna tarsi pardavimų štilis, nes visi jau laukia“, – pasakoja G. Urnevičienė.
„Aprangos grupės“ marketingo direktorė Irma Marcinkienė teigia, kad praėję metai buvo geri ir pirkėjai grįžta į parduotuves, o prekybininkai – prie įprastos prekybos.
„Mes vertiname, kad vartojimas atsigauna, grįšime į absoliučiai normalią, įprastą prekybą“, – sako I. Marcinkienė.
Kad vis dažniau kalbama, jog artimiausiais metais nuolaidų greičiausiai nebebus taip gausiai, kaip pirkėjai jau įprato, sutinka ir prekybos centro „Senukai“ akcijų grupės vadovė Laura Šukienė.
Pasak jos, prekybos centras per metus suorganizuodavo daugiau nei pusę tūkstančio įvairių akcijų. L. Šukienė pastebi, kad dabar žmonės perka labiau apgalvotai.
„Prieš metus ar pusantrų labiau impulsas vedė pirkti. Bet viskas atspindi ekonominę situaciją. Kadangi situacija yra tokia, kokia yra dabar, žmonės labiau apgalvoja, ką perka. Spontaniškumas yra išlikęs, bet jo yra mažiau, lyginant su ankstesniais metais“, – tvirtina prekybos centro „Senukai“ akcijų grupės vadovė.
Anot specialistų, prekybininkams visuomet labiau patinka mažiau racionalus vartotojas, kuris impulsyvus, skubantis ir kurio atmintis trumpa. Būtent tada galima panaudoti tai, dėl ko atidesni parduotuvių lankytojai dažnai skundžiasi, pasakoja Lietuvos vartotojų instituto direktorė Zita Čeponytė.
„Skundžiamasi yra dėl to, kad nuolaidos yra netikros – vartotojai pastebi, kad kaina prieš parduodant prekę su nuolaida yra padidinama ir praktiškai parduodama už tą pačią kainą, kiek ji kainavo būdama be nuolaidos. Tuo atveju vartotojai turėtų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kad ši išnagrinėtų, ar būtent to prekeivio veikla yra sąžininga“, – teigia Z. Čeponytė.
O tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto docentas V. Legkauskas priduria, kad kartais dėl pirkėjų skunduose dėstomų problemų kalta nebūtinai prekybos centro vadovybė.
„Kartais yra daromi tokie „fokusai“ – prekybininkai rašo aukštesnes kainas, negu jos buvo, o po to nukainuoja. Didieji prekybos centrai taip nedaro, bet tos mažosios parduotuvės kartais neatsilaiko tai pagundai. Kartais konkreti pardavėja, kuriai priklauso konkretus skyrius, ne visas kainas normaliai perdėlioja“, – tvirtina V. Legkauskas.
Jei pirkėjas jaučiasi apgautas, jis turėtų kreiptis į vartotojus ginančias institucijas, kita vertus, pažymi Z. Čeponytė, apskritai Lietuvoje išpardavimai nėra reglamentuoti, kaip tai yra padariusi didesnė pusė Europos Sąjungos valstybių.
Nors, kaip sako Lietuvos vartotojų instituto vadovė, išpardavimai ypač griežtai prižiūrimi tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, vis dėlto kitos vartotojus ginančios organizacijos yra pasakojusios, kad net ir ten patys yra matę atvejų, kai parduotuvės vitrinoje reklamuojama akcija kokiam nors daiktui, tačiau užėjus jo nusipirkti negali, nes tiesiog jo ten nėra.
Visgi kalbinti pašnekovai sutaria dėl patarimų, kaip nesutrikti ir nesijausti apgautam per išpardavimus bei akcijas – visuomet planuoti pirkinius, pirkti tik tai, ko reikia, nuolat sekti, kaip keičiasi kainos, palyginti jas keletoje prekybos vietų ir taip tapti vartotoju, kuriam lengvai įvairūs rinkodaros ar kiti prekybos triukai neveiks.
Justina MITKAITĖ
