Eglutės puošimo tradicija pasaulyje gyvuoja jau daugiau nei penkis šimtus metų ir panašu, kad nesiruošia išnykti. Nors prekybos centrų lentynos lūžta nuo įvairių plastikinių Kinijoje „užaugintų“ eglučių, panašu, kad aktyviai ekologinėms idėjoms pritariančių lietuvių jos jau taip smarkiai nebevilioja, kaip buvo prieš porą metų, pirkėjai vis dažniau ieško gyvų medelių.
Iki Šv. Kalėdų dar liko keletas dienų, o prekybos centrų ir turgaviečių prieigose įsikūrę prekiautojai eglutėmis trina rankomis – šiemet pirkėjų sulaukiama kur kas daugiau negu tuo pačiu laiku pernai. Tiesa, žaliaskarių kainos, kaip ir išvaizda, labai skiriasi. Už paprastą miške nukirstą dviejų metrų aukščio eglę galite sumokėti 20-30 litų, bet jei eglutė bus sidabrinė ir pasodinta į vazoną, tuomet jos kaina šokteli ir iki 50-70 litų.
Tiesa, šią kalėdinės prekybos nišą sėkmingai išnaudojo ir savo prekes ar paslaugas internetu siūlantys verslininkai: šiemet Kalėdų eglę galima užsisakyti ir internetu, už šią paslaugą teks sumokėti nuo 50 – 100 litų, norintys įsigyti eglučių be perpardavinėtojų antkainio vyksta į miškų urėdijas ir medelynus.
Ankstyvi klientai eglutes žymi kaspinais
Netoli Vilniaus įsikūrusio Akmenytės medelyno vadovė Reda Konstantinavičienė, paprašyta papasakoti apie šių metų prekybos Kalėdų eglutėmis tendencijas, sakė: „Šiemet eglučių paklausa panaši į praėjusių metų, bet turint omeny, kad iki švenčių dar liko šiek tiek laiko, galime spėti, kad šiais metais eglučių bus parduota daugiau. Įdomu, tai, kad šiemet labai anksti sulaukėme pirmųjų pageidavimų įsigyti eglutę.“
Pašnekovės teigimu, į medelyną užsuka labi įvairūs klientai. Būna atvejų, kad žmonės taip ir išvažiuoja nenusipirkę medelio, o kitiems išsirinkti prireikia vos kelių minučių: „Būna, kad perkama pirmą pasitaikiusi eglė, o kartais nuspręsti, kurią eglutę norėtų matyti savo namuose, žmonėms prireikia ir valandos.
Paklausta, ar sulaukia iš pirkėjų kokių nors ypatingų pageidavimų, medelyno vadovė sakė: „Keistų dalykų žmonės nepageidauja. Būna norinčių įsigyti sidabrines eglutes, bet šių pasiūlyti negalime. Tiesa, pastebėjome įdomią tendenciją, kartais pageidaujama atvykti su šeima ir išsirinkti dar nenukirstą eglę. Pasitaiko žmonių, kurie pirmą kartą medelyne apsilanko spalio – lapkričio mėnesiais, išsirenka patinkančią eglutę, ją kaip nors pažymi – užriša kaspinėlį, o eglutės sugrįžta prieš pat šventes.“
Pageidaujama aukštesnių eglučių
Pašnekovė tikino, kad vis labiau populiarėja eglės vazonuose ir iš klientų taip pat dažniau sulaukiama prašymų ne nukirsti patikusią eglutę, bet persodinti ją į vazoną. „Labai didelių medelių į vazonus nesodiname, bet norintiems galime pasiūlyti taip „paruoštas“ eglutes iki 1,5 metro aukščio. Vis tik daugiausiai parduodame nukirstų eglučių.“
Pašnekovė atkreipė dėmesį į naują tendenciją, kad klientai pageidauja aukštesnių eglučių nei praėjusias metais: „Pernai perkamiausios eglutės buvo iki 1,5 metro, o šiemet populiariausios eglutes 2-2,5 metro.“
Į klausimą, ekologijos idėjoms prijaučiantys ir vazone pasodintas eglutes perkantys miestiečiai iš tiesų prisideda prie gamtos puoselėjimo, R. Konstantinavičienė sakė: „Eglutės laikymas bute jai nėra labai naudingas. Po švenčių medelį reiktų kuo greičiau išnešti į lauką. Medelį kambaryje reiktų laikyti kuo trumpiau ir vėsiau. Kambaryje laikoma eglutė brandina ūglius ir tam atiduoda paskutines jėgas.“
Eglutė – nuo 5 iki 50 litų
Kalbėdama apie eglučių kainas pašnekovė teigė, kad už eglutę, kurios aukštis nesiekia vieno metro medelyne galima nusipirkti iki 10 litų. „Grubiai kalbant eglutės metro kaina – dešimt litų, tad už dveijų metrų eglutę reiktų mokėti apie 20 litų. Dar tebeturime eglučių vazonuose: mažos po 5 litus, didesnės po 10-15, didelių eglių vazonuose jau nėra, jas išpirko pirmiausiai.“
Pašnekovės teigimu, pirkdami eglutę žmonės nusiperka ir po vieną kitą šaką: „Jau kelinti metai iš eilės generalinė urėdija organizuoja akcijas, kuomet didžiųjų miestų iakštse gyventojams nemokamai dalinamos eglių šakos, tikimės taip pradžiuginti žmones.“
Eglutes saugojo „spalvindami“ dažais
Vilniaus miškų urėdijos miško želdinimo inžinierius Dainius Adžgauskas, paklaustas, ar kyla problemų dėl to, kad kai kurie žmonės užuot eglutes nusipirkę važiuoja į mišką ir jas išsikerta, sakė: „Pernai pasitaikė vos keletas tokių atvejų, o ankstesniais metais buvo rimtesnių problemų: netoli nuo miesto esančiuose želdynuose buvo masiškai nelegaliai kertamos 4-5 metų eglutės ir jomis nelegaliai prekiaujama. Tuomet teko imtis gana netradicinių priemonių ir želdynuose augančias eglutes purškėme areozoliniais dažais.“
Pažnekovo teigimu, šiemet didelių pažeidimų neužfiksuota, bet vykdomos įvairios akcijos su policijos ir girininkijų pareigūnais, kurių metu stebina, ar nėra miške piktybiškai kertamos eglutės, už ką gresia atsakomybė pagal Administracinį teisės pažeidimų kodeksą.
Į klausimą, kodėl gyvos eglutės iš miško tebėra labai populiarios, pašnekovas atsakė: „Tai tebėra labai svarbi lietuvių tradicija, žmonės nori jausti tikro medžio kvapą namuose. Siūlyčiau žmonėms atsisakyti alternatyvą gyvos eglutės kitimui – pasipuoškite šaką.“
