Dėl savo pensijų reformos, kurios pagrindinė priemonė yra padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų, 45-erių centristų lyderis susiduria su didele vidaus krize.
Po to, kai E. Macrono mažumos vyriausybė nepaisydama visuomenės nuomonės ir parlamento pasinaudojo prieštaringai vertinamais vykdomosios valdžios įgaliojimais, kad kovo pabaigoje be balsavimo priimtų teisės aktą, kai kurios demonstracijos virto smurtinėmis.
Konstitucinės tarybos pritarimas yra paskutinė kliūtis, kad E. Macronas galėtų pasirašyti įstatymą ir užtikrinti, kad pakeitimai būtų įgyvendinti iki metų pabaigos.
Tačiau profsąjungos ir opozicijos įstatymų leidėjai tikisi, kad reforma, kurią Prancūzijos vadovas praėjusiais metais laikė savo perrinkimo antrai kadencijai kampanijos pagrindu, bus atmesta.
Šalies vidaus reikalų ministerijos duomenimis, ketvirtadienį, paskutinę profsąjungų organizuotą demonstracijų dieną prieš lemiamą teismo sprendimą, visoje šalyje į gatves išėjo apie 380 000 žmonių.
Tačiau jų buvo gerokai mažiau nei, jos teigimu, beveik 1,3 mln. susirinkusių mitinguotojų per patį protestų įkarštį kovo mėnesį.
Pastarosiomis savaitėmis judėjimas susilpnėjo – panašu, kad žmonės vis labiau praranda ryžtą aukoti darbo užmokestį, kad galėtų streikuoti ar dalyvauti mitinge.
