R. Dargio teigimu, kalbėta apie darbo jėgos apmokestinimo mažinimą. Pasak jo, finansų ministras reflektavo, kad į tai atsižvelgta naujoje mokesčių reformoje.
„Kol kas nematėme ir tikimės, kad daugiau galėsime kalbėti, kai pamatysime“, – sako R. Dargis.
Premjeras Saulius Skvernelis patikino, kad tikrai nemaža dalis, kas šiandien kalbėta su pramonininkais, yra įtraukta į mokesčių reformą, kuri bus pristatyta pirmadienį.
„Nuo mūsų pirmų žinučių pasakyta, kad pirmiausia yra paskata mažinti darbo jėgos apmokestinimo mokesčius. Tai pirmadienį ir bus pristatyta“, – teigia premjeras.
R. Dargis teigė, kad buvo diskutuojama ir siūloma, jog pramonininkai ir verslininkai turėtų būti įtraukti į mokesčių reformos formavimą ir žinotų iš anksto apie planuojamus pokyčius. Bet, pasirodo, būtent dėl šios priežasties, šiemet mokesčių reforma slepiama po devynių užraktų.
„Premjeras išsakė kaip ir nuoskaudą, nes pernai tam tikrose darbo grupėse verslo atstovai buvo pakviesti, bet dar idėjų lygmenyje išnešė siūlymus, paviešino, buvo daug kritikuota ir nebuvo tie pokyčiai padaryti“, – kalbėjo R. Dargis.
„Seimo nariams pretenzijų reikšti nereikia, kad nematė reformos. Manau, pasirinkome racionalų būdą, siūlymus pristatome pirmadienį abiem frakcijoms, visuomenei, nes kada ketinimus anksčiau pristatinėdavo Seime, tai jie pasklisdavo po žiniasklaidą, būdavo iškritikuota ir reikėdavo diskutuoti idėjas, kurios būdavo negalutinės“, – vėliau patikslino premjeras S. Skvernelis.
Siūlymuose akcentas darbo jėgos didinimui
LPK prezidentas R. Dargis teigia, kad darbo jėga darosi vis labiau aštresnė problema ir praktiškai nėra sektorių ar įmonių, kurios nestokotų darbuotojų.
„Kalbėjome, kaip gerinti tą sistemą, kad darbuotojai galėtų daugiau uždirbti. Ir kalbėjome apie migracijos problemą, kai vyksta konkurencija tarp šalių dėl talentingų žmonių“, – nurodė R. Dargis.
S. Skvernelis pabrėžia, kad tikrai nebus nekontroliuojamai įvežama darbo jėga iš trečiųjų šalių, nebus skatinamas dempinguojamas darbo užmokestis.
„Mes susiduriame su dideliais žmogiškųjų išteklių trūkumais ir negalima sakyti, kad nėra norinčiųjų dirbti, nes atlyginimai maži. Yra spartus atlyginimų augimas. Tai sprendimai, kurie priimti apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus, padarytas tas „Baltasis sąrašas“, kuris supaprastina įmonėms reikalingų darbuotojų įsivežimą. Tokio laisvo nekontroliuojamo įsivežimo iš kitų šalių neplanuojame“, – kalbėjo S. Skvernelis.
R. Dargio teigimu, apdirbamojoje pramonėje atlyginimai augo 43 proc., tad jei kalbėti apie potencialų atlyginimų augimą, tai turi būti kalbama apie profesijos, kvalifikacijos kėlimą.
Verslo įmonių vadovų nuomone, didžiausios grėsmės įmonių plėtrai yra didėjančios sąnaudos (žaliavų kainos ir augantys atlyginimai), darbuotojų trūkumas, mažėjantis produktyvumas ir nestabili reguliacinė aplinka. Pabrėžta ir šešėlinio verslo grėsmė, kuri iškreipia konkurencines sąlygas ir sukelia neadekvačius vartotojų lūkesčius. Būtina keisti esamą bedarbių pašalpų išmokų sistemą, nes dabar finansinė motyvacija bedarbiams grįžti į darbo rinką yra viena mažiausių ES.
Lietuvos pramoninkai Vyriausybei pateikė siūlymus gerinti 6 sritis. Švietimo kokybę gerinti skatina optimizuojant profesinio mokymo įstaigų tinklą, sukuriant integralią profesinio orientavimo sistemą, konsoliduojant aukštojo mokslo institucijų tinklą, sukuriant skatinantį pameistrystės įgyvendinimo modelį, užtikrinant karjeros planavimo sistemą kartu su verslininkais.
Didinti motyvaciją dirbti, pramoninkai siūlo per sistemą, kuri leistų stebėti ir vertinti kiekvieno fizinio asmens per metus valstybei sumokamų mokesčių ir gaunamų išmokų bei kitų naudų balansą. Taipogi siūloma mažinti nelegalaus darbo paklausą, leidžiant įmonėms įtraukti bet kokias prekes ir paslaugas į sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną bei nemažinti išmokų buvusiems statutiniams darbuotojams, apsisprendusiems grįžti į darbo rinką.
Spręsti darbo jėgos trūkumo problemą norima sukuriant talentų pritraukimo ir išlaikymo sistemą, supaprastinant ir paspartinant darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo procesus.
Pramoninkai taipogi siūlo mažinti darbo jėgos apmokestinimą: įvesti Sodros įmokų „lubas“, tikslinti Sodros „grindų“ taikymo atvejus, mažinti Sodros įmokų tarifą darbo jėgai.
Taip pat siūloma skatinti inovacijas, skaitmenizaciją ir robotizaciją, mažinti biurokratinė ir administracinę naštą bei užtikrinti efektyvų viešojo sektoriaus valdymą. Pavyzdžiui, įgyvendinti e– Valstybės viziją, skatinti Pramonės 4.0 platformos įveiklinimą.
