„Dar 2015 m. pradžioje pagal ekonomikos augimo tempą Lietuva dar buvo ES valstybių trejetuke, bet metams einant į pabaigą, dalį pozicijų praradome. Be to, 2015 m. Lietuvos ekonomikos plėtra nebuvo sparti – BVP padidėjo tik 1,6 proc., tai yra prasčiausias rezultatas nuo 2010 m. Reikia džiaugtis, kad ekonomika jau pasiekė prieškrizinį lygį, įtakos turėjo ir nepalanki geopolitinė konjunktūra NVS regione, tačiau matome, kad prie Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimo vis labiau prisideda ir struktūrinės problemos, susijusios su verslo aplinka: nemažėjanti biurokratinė našta, užstrigęs darbo santykių lankstumo gerinimas, verslo finansavimas, mokesčių sistemos trūkumai, švietimo sistemos kokybė“, – teigė LPK prezidentas Robertas Dargis.
Pasak LPK viceprezidento Arūno Laurinaičio, 2015 m. Lietuvos eksporto dinamika, lyginant su ankstesniais metais, tapo gerokai nuosaikesnė. Pernai lietuviškos kilmės (be naftos produktų) eksporto plėtra sulėtėjo iki 2,6 proc. – tai prasčiausias rezultatas per pastaruosius 6 metus. Todėl siūloma parengti reikiamą įstatyminę bazę eksporto draudimo sistemos įsigaliojimui, taip pat paspartinti įstatymo dėl priemonės eksporto sandoriuose atsirandančiai rizikai mažinti priėmimą Seime, pakoreguoti specialiųjų atašė skyrimo tvarką, numatant derinimo procedūrą su asocijuotų verslo struktūrų atstovais. LPK teigiamai įvertino Ekonominės Diplomatijos tarybos (EDT) įsteigimą bei bendradarbiavimą tarp verslo ir valdžios EDT rėmuose, išgryninant prioritetines rinkas.
LPK viceprezidentas Erlandas Mikėnas išvardino sąrašą problemų Lietuvoje ir užsienio valstybėse, kurių sprendimas aktualus kelių transporto sektoriui. Siūloma spręsti problemas dėl trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimo procedūrų supaprastinimo, valstybės skatinamosios politikos kapitalo apmokestinimo, nustatant lengvatinį pelno mokesčio tarifą verslo įmonių reinvestuojamam pelnui, taip pat dėl Baltarusijoje sulaikomų transporto priemonių.
Pramonininkai Vyriausybei išsakė pastabų dėl VIAP dėl to, kad šis mokestis nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas, taip pat dubliuojamas apmokestinimas už VIAP ir sistemines paslaugas, o VIAP biudžeto planavimo procesas iš esmės yra ydingas ir VIAP teikėjai negali planuoti savo veiklos net metams į priekį. LPK siūlo energijai imlioms pramonės šakoms taikyti diferencijuotą VIAP tarifą, skatinti buitinius vartotojus efektyviau ir taupiau naudoti energetinius resursus per kainos dedamosios priemones, o Lietuvos pramonei sudaryti galimybes konkuruoti su kitų Europos šalių pramonės bendrovėmis, įtvirtinant konkurencingą aplinką užtikrinantį reguliavimą.
Atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos verslas jaučia vis didesnį šalies demografinių tendencijų poveikį įmonių būklei. Pavyzdžiui, 2012-2015 m. Lietuva neteko 82 tūkst. gyventojų, pusė išvykstančiųjų skaičiaus sudarė darbingo amžiaus gyventojai. Tuo tarpu nedarbo lygis Lietuvoje nukrito iki 8 proc. – paskutinį kartą toks žemas nedarbo lygis buvo 2008 m. lapkričio mėn., prieš pat krizę. Todėl pastaruoju metu ypač ryškėjo darbo jėgos trūkumo problemos: pvz., 2012-2015 m. laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje išaugo 26 proc., o užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 6,8 proc. Tai reiškia, kad įmonės kuria naujas darbo vietas 4 kartus sparčiau nei jas sugeba užpildyti.
„Būtina gerinti verslo sąlygas regionuose, didinti mažų ir vidutinių įmonių produktyvumą. Siūlome įpareigoti savivaldybes aktyviau koordinuoti regionų vystymo, investicijų pritraukimo, ekonominės ir verslo plėtros klausimus bei aktyviau bendradarbiauti su asocijuotomis verslo struktūromis“, – sakė Alytaus krašto pramonininkų asociacijos prezidentas Sigitas Leonavičius.
Verslo nuomone, Lietuvai reikia švelninti darbo jėgos (ypač kvalifikuotos) importo politiką, žinant, kad artimiausiu metu demografinė padėtis Lietuvoje negerės, o nedarbo lygis dėl ūkio plėtros turėtų ir toliau mažėti. Blogėjanti demografinė padėtis ir auganti įtampa darbo rinkoje kelia tiesioginę grėsmę Lietuvos verslo konkurencingumui, to pasekmes jaučiame jau dabar: nors pernai realusis Lietuvos BVP padidėjo 1,6 proc., o realusis darbo užmokestis privačiame sektoriuje pernai padidėjo 6,5 proc. – tai 4 kartus sparčiau nei augo šalies BVP.
R.Dargis pabrėžė, kad Lietuvoje vis dar jaučiame investicijų badą – investicijų apimtys vis dar 7,7 proc. mažesnės nei prieš krizę, o tokia situacija kelia grėsmę eksportuotojų konkurencingumui.
„Siekiant pritraukti investicijas, Lietuva turi užtikrinti, kad investicinė aplinka, apimanti ir darbo santykių reglamentavimą, būtų konkurencinga kaimyninių šalių atžvilgiu. EBPO pabrėžia, kad Lietuvoje reikalingi lankstesni darbo santykiai, tvaresnė pensijų sistema ir didesnės investicijos į inovacijas. Europos Komisija nurodo, kad darbo teisės aktai pasenę ir kai kuriais lygiais laikomi pernelyg ribojančiais“, – teigė pramonininkų vadovas.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad Lietuva akivaizdžiai atsilieka nuo kaimyninių Latvijos ir Estijos pagal darbo rinkos konkurencingumo rodiklius, biurokratinės naštos, valstybės lėšų švaistymo, finansų sistemos, mokesčių sistemos kriterijus.
