Pramonininkų atstovai sako, kad verslo kreditavimas mūsų šalyje vis dar blogėja, todėl didžiosios įmonės skolinasi iš užsienio bankų, kurie labai palankiai vertina Lietuvos verslą. Panašių problemų patiriančios ES pramonininkų asociacijos kreipėsi į EK su reikalavimais ir siūlymais dėl paramos sunkmečiu gamybos pramonei.
Praėjusią savaitę 11 Europos pramonės sektorių asociacijų, susivienijusių į Aljansą už konkurencingą Europos pramonę (ACEI), ir Europos Sąjungos šalių pramonės konfederacijos išdėstė savo reikalavimus bei siūlymus Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso, jo pavaduotojui Guenteriui Verheugenui ir kitiems komisarams dėl paramos gamybos pramonei ekonominės bei finansų krizės laikotarpiu.
Pramonininkai vienbalsiai sutaria, jog didžiausia problema - bankų atsisakymas teikti kreditus. Verslas nebeturi apyvartinių lėšų sumokėti tiekėjams, darbuotojams - atlyginimus ir išperkamosios nuomos mokesčius, tad yra priverstas mažinti gamybos apimtį ar net stabdyti veiklą.
Įmonėms padėtų kreditai
Tomas Vasilevskis, Lietuvos verslo atstovybės vadovas Belgijoje, LŽ pasakojo, kad ES šalių pramonininkų asociacijos palaiko nuolatinį dialogą su EK. Verslo įmonės supranta, jog finansų krizės laikotarpiu kasdienis darbas jau nebeduoda tokių rezultatų, todėl jų atstovai stengiasi veikti aktyviau sprendžiant ES valstybių pramonininkų ekonominius ir verslo gelbėjimo klausimus.
„Šiais metais jau buvo organizuoti 5-6 susitikimai aukščiausiu lygiu su EK pirmininku J.M.Barroso. Jų tikslas - aptarti, kokių imtis priemonių sudarant kuo palankesnes sąlygas pramonei ir verslui prisitaikant prie krizės. Pabrėžiama, jog tai ne tik verslininkų galvos skausmas, bet ir visos ES pramonės konkurencingumo bei darbo vietų išsaugojimo klausimas. Pagrindinis laiške išdėstytas reikalavimas - sudaryti įmonėms kuo palankesnes sąlygas gauti finansavimą, kad jos galėtų veikti, tęsti gamybą ir eksportą“, - dėstė T.Vasilevskis.
Jis pažymėjo, kad Lietuvos verslo padėtis nėra unikali. Dėl sutrikusio kreditavimo kiekvienos ES šalies pramonė susiduria su panašia problema, ir tai yra pagrindinis klausimas visoje Europoje.
Pažeidžiamos bendros rinkos taisyklės
Lietuvos verslo atstovybės vadovo teigimu, kitas EK pateiktas itin reikšmingas reikalavimas - dėl protekcionizmo. Siekiama, kad valstybės, kurios dabar įgyvendina ekonomikos gaivinimo planus,
nepažeistų bendros rinkos taisyklių. „Verslo organizacijos ragina EK dar labiau koordinuoti ekonomikos gaivinimo priemones, įvairias subsidijas, paramą, viešųjų pirkimų organizavimą ir t. t. Juk krizė yra pasaulinė, todėl kai kurios valstybės gali pasinaudoti šia situacija ir griebtis Bendrijos taisyklių neatitinkančių paramos priemonių, pavyzdžiui, eksporto subsidijų, kurios kelia daug problemų eksportu užsiimančioms įmonėms“, - kalbėjo Lietuvos verslo atstovybės Belgijoje vadovas.
Anot pašnekovo, šiuo metu itin svarbu verslui mažinti administracinę naštą, ypač smulkiosioms įmonėms, nes kiekvienas papildomas reikalavimas ir prievolė gali pastūmėti jas prie išlikimo ribos. T.Vasilevskis pažymėjo, kad kiekvienas veiklos reguliavimas įmonėms turėtų būti kuo lankstesnis, tarkim, darbo laiko reguliavimas ir pan.
Sąlygos blogėja
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas LŽ tikino, kad verslo kreditavimo padėtis Lietuvoje kasdien tik blogėja. Pasak jo, nors jau gautas pirmas paramos paketas iš Europos investicinio fondo, dar nėra aišku, kada pinigai pasieks verslininkus.
„Minėto fondo atstovė Lietuvoje Jūratė Aželionytė teigia, jog bankams jau išsiųsti komerciniai siūlymai, kurių pagrindinė idėja neva ta, kad 50 proc. verslą finansuotų bankai, o kitą pusę - Investicinis fondas. Valstybė tam pasirengusi skirti apie 900 mln. litų. Tačiau tai tik pirmas ir kol kas vienintelis paketas, o visų kitų žadėtų kaip ir nėra. Blogiausia, kad iš komercinių bankų mes nieko naujo nesulaukiame - ir toliau išlieka jų atsargus, rizikingas vertinimas. Negana to, sąlygos verslui blogėja, mat bankai reikalauja iš įmonių anksčiau laiko grąžinti paskolas, pasibaigus terminui nepratęsia kreditų limitų, o kai kurie net nori atsiimti visus pinigus iš karto. Didžiosios Lietuvos bendrovės skolinasi užsienyje, ir visai neblogomis sąlygomis. Nors dabar sunkmetis, stambesnės mūsų šalies įmonės palyginti neblogai laikosi. Jų riziką Lietuvos ir užsienio šalių bankai vertina skirtingai. Tuo metu smulkesnėms įmonėms Ūkio ministerija meta gelbėjimosi ratą, tačiau jis dar gana toli, be to, nežinia, ar visos įmonės sugebės iki jo priplaukti. Neaišku, kada iš tikrųjų tie pinigai pasieks verslą, nes pirmasis ketvirtis jau baigiasi, o dar tik paskelbtas bankų konkursas“, - pabrėžė LPK departamento direktorius.
Neranda eksporto į Rusiją draudėjų
Anot S.Besagirsko, kol kas pramonininkai nemato jokių valdžios veiksmų skatinant eksportą, tačiau, anot jo, ir LPK neturi konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima gelbėti ir aktyvinti šią sritį. Tiesa, Ūkio ministerija paskelbė, kad kompensuos verslui apie 80-90 proc. eksporto draudimo išlaidų, t. y. jei įmonė, eksportuojanti į šalis, nepriklausančias ES, apsidraudžia nuo nemokumo ar kitokios rizikos, didžiąją dalį tų įmokų ministerija padengs. „Nustatyta, kad riba vienai įmonei bus apie 100 tūkst. litų. Bet ir čia yra problema, nes Lietuvoje pavyko rasti tik 2 draudimo įmones, kurios draudžia eksporto riziką. Bet eksporto į Rusiją, Azijos, Afrikos šalis jos irgi nedraudžia. Nebent pavyktų susitarti su užsienyje veikiančiomis draudimo agentūromis. Ypač sunku užsitikrinti eksporto draudimą į pagrindinę lietuviams rinką - Rusiją“, - dėstė jis.
S.Besagirsko nuomone, valdžios teigiama pozicija dėl biurokratijos mažinimo verslui labai sveikintina. Pasak jo, sudarytos specialios darbo grupės mažinti biurokratinę naštą verslui turėtų būti patvirtintos artimiausiu metu. LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus įsitikinimu, administracinė našta turėtų būti mažinama visose srityse, tiek teikiant duomenis įvairioms valstybės institucijoms, tiek tvarkantis įmonės viduje.
Eglė Kapočiūtė
