Skirtingose įmonėse finansinių ataskaitų rinkinį gali sudaryti skirtingi dokumentai (pavyzdžiui, aiškinamasis raštas, nepriklausomo auditoriaus ataskaita, balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita). Svarbiausi iš jų yra trys – balansas, pelno (nuostolio) bei pinigų srautų ataskaita,
Įmonės balansas
Balansu vadinamas įmonės turto santykis su nuosavybe ir įsipareigojimais tam tikrą dieną. Kalbant paprastai – balansas parodo, kas investavo į įmonę ir kaip tos investicijos buvo panaudotos.
Įmonės turtą sudaro ilgalaikis turtas (ne tik jai priklausantis nekilnojamasis turtas, įrenginiai, automobiliai, bet ir patentai, licencijos, investicijos ar net prestižas) ir trumpalaikis turtas (pavyzdžiais galėtų būti įmonės turimos žaliavos, gaminama ir pagaminta produkcija, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos sutartys, akcijos bei grynieji ir banko sąskaitose esantys pinigai).
Kitą balanso pusę sudarančius įsipareigojimus ir nuosavybę galima apibrėžti, pasitelkus tokius visiems suprantamus pavyzdžius, tokius kaip visos įmonės skolos, mokami mokesčiai, taip pat įstatinis kapitalas. Nėra „auksinės“ taisyklės, kokia turi būti balanso sandara, tai priklauso nuo įmonės ir jos akcininkų tikslų, todėl dviejų panašių įmonių balansas gali skirtis, tačiau pats dokumento pavadinimas „Balansas“ nusako, kad abi jo dalys turi būti lygios.
Įprastai įmonė tampa nemoki, kai uždelsti jos įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.
Uždirbtas pelnas
Vertinant išlaidas ir pajamas, skaičiuojama kita taip pat svarbi pelno (nuostolio) ataskaita. Verslininkas, remdamasis šia ataskaita, gali nustatyti, ar įmonė uždirba pelną. Pelno dydis apskaičiuojamas keliais įmonės rodiklių sudėties ir atimties veiksmais.
Skaičiavimas prasideda nuo bendrojo pelno, kurį įmonė gauna iš pardavimo pajamų atėmus pardavimo savikainą. Iš apskaičiuoto pelno atimant sąnaudas, pavyzdžiui, darbuotojų užmokestį, komunalines sąnaudas ar turto įsigijimus, gaunamas tipinės veiklos pelnas.
Turint tipinės veiklos pelną ir prie jo pridedant kitą veiklą, pavyzdžiui, nuomą ar nekilnojamojo turto pardavimą bei gautas ir sumokėtas palūkanas už finansines paslaugas, gaunamas įprastinės veiklos pelnas.
Galiausiai, norint sužinoti grynąjį įmonės pelną, būtina išsiaiškinti, koks pelnas gaunamas neatskaičius mokesčių. Tai padaryti reikia prie įprastinės veiklos pelno pridedant pagautę – ypatingas, neplanuotas, nesikartojančias ir nuo įmonės veiklos nepriklausančias pajamas. Taip pat svarbu atimti netekimus – neplanuotas išlaidas. Iš gauto skaičiaus atėmus pelno mokestį, kurį moka kiekviena įmonė, sužinomas grynasis uždirbtas pelnas.
Balanso ir pelno jungtis
Apskaičiavus įmonės balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą, reikia pildyti trečią svarbią pinigų srautų ataskaitą, kuri yra tarsi vizualus įmonės įplaukų ir išlaidų žemėlapis. Ši jungiančioji ataskaita parodo, kiek ir iš kur įmonė gavo lėšų, taip pat, kiek ir kam tos lėšos buvo panaudotos.
Kas yra jungiamoji ataskaita, lengviau supasti, kai yra žinoma, kad įmonėje pinigai juda keturiais pinigų srautais – pagrindinės, finansinės, investicinės ir ypatingosios veiklos. Kiekvienas iš jų atskleidžia įmonės ypatumus. Pavyzdžiui, pagrindinės veiklos pinigų srautas parodo, kaip įmonė sugeba be išorinio finansavimo generuoti savus pinigų srautus, o finansinės veiklos srautas apibūdina, kaip keičiasi įmonės finansavimas iš šalies. Galiausiai, investicinės veiklos srautas atskleidžia, kaip keitėsi įmonės ilgalaikis turtas, o ypatingosios veiklos srautas nurodo jau minėtus įmonės pagautę ir netekimus.
Pinigų srautų ataskaita gali būti formuojama dviem būdais: tiesioginiu (naudojant visus balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų rodiklius) arba netiesioginiu (kai iš pagrindinės veiklos pinigų srautų eliminuojami finansinės veiklos rezultatai). Pinigų kiekio padidėjimas išskaičiuojamas prie grynojo pelno pridėjus nusidėvėjimo sumas.
