Tolygiai auganti mažmeninė prekyba parodo, kad Lietuvos gyventojų vartojimas ir šiais metais išliks pagrindiniu ekonomikos augimo šaltiniu. Birželį vartotojų pasitikėjimo rodikliui išlipus iš gegužės mėnesio duobės, mažmeninė prekyba taip pat išliko gyvybinga. Kol kas svaresnių priežasčių vartojimui sumažėti paprasčiausiai nėra: metinis atlyginimų augimas Lietuvoje siekia 6,9 proc., nedarbo lygis sumažėjo net iki 8 proc., o gyventojai išlieka nusiteikę pakankamai optimistiškai.
Prasidėjus poilsiavimo sezonui, maisto, gėrimų ir tabako mažmeninė prekyba išaugo 4,6 proc. – sparčiausiai per antrąjį šių metų ketvirtį. Įdomu tai, jog nespecializuotose parduotuvėse, į kurias įeina ir didieji prekybos centrai, šių prekių pardavimai birželį augo 5 proc. Duris atvėręs „Lidl“ paskatino vartotojų susidomėjimą konkurencingomis kainomis, taip padidindamas maisto prekių paklausą. Vis dėlto, paaštrėjusi prekybininkų konkurencija atėmė dalį vartotojų paklausos iš mažesnių, siauresnę nišą turinčių rinkos žaidėjų, dažniausiai siūlančių brangesnes, geresnės kokybės, natūralias prekes. Specializuotose parduotuvėse metinis pardavimų apimties kritimas birželį pasiekė net -13,2 proc. Galima teigti, kad Lietuvoje konkurencinį pranašumą lengviausia įgauti mažinant kainas, o kokybės poreikį vartotojai kol kas nustumia į antrą planą.
Ne maisto prekių apyvartos augimas, šiais metais vidutiniškai siekęs virš 5 proc. per mėnesį, sulėtėjo iki 1,2 proc. Visus praeitus metus itin sparčiai augę informacijos technologijų, kultūros, poilsio, juvelyrinių prekių pardavimai birželį padidėjo tik 1 proc., o tekstilės ir drabužių mažmeninės prekybos apyvarta susitraukė per 0,8 proc. Šių prekių apyvarta auga lėčiau dėl iš lėto nykstančio mažesnių energijos kainų efekto palyginamojoje bazėje. Taip pat, apsipirkimų bumą sukėlę pokyčiai prekybininkų rinkoje nukreipė daugiau vartotojų lėšų į maisto prekes, todėl kitoms prekėms praeitą mėnesį teko mažesnė vartotojų krepšelio dalis.
