Savo ruožtu investuotojai nerimauja, kad staiga nutrauktas pinigų spausdinimas galėtų sugadinti ir taip trapų ekonomikos progresą. Norėdami neišgąsdinti rinkų ECB atstovai turi itin atsargiai pasirinkti kiekybinio skatinimo programos užbaigimo strategiją.
Pristatinėdamas ECB požiūrį į ekonomiką, Mario Draghi teigė, jog mažos palūkanų normos iš tiesų veikia ir palaiko ekonominę plėtrą euro zonoje. Tiesa, neigiamos palūkanos finansų bendruomenėje yra susilaukusios nemažai kritikos. Vis dėlto, ECB prezidentas teigė, jog tokia centrinio banko strategija padėjo euro zonai išvengti dar didesnio sulėtėjimo ir defliacijos. Šis teiginys gali būti laikomas užuomina, jog net ir užbaigus kiekybinio skatinimo programą, centrinis bankas paliks pagrindines palūkanų normas dabartiniame, itin žemame lygyje.
Investuotojai spekuliuoja, kokios strategijos griebsis ECB. Euro zonos infliacijos lūkesčiai šiek tiek atsigauna, o be galo pratęsinėti kiekybinį skatinimą nėra produktyvu – naujai spausdinami pinigai vis sunkiau pasiekia realią ekonomiką, o galimų supirkti obligacijų pasirinkimas vis mažėja.
Nenorėdamas sukelti tuščių vilčių ar išgąsdinti rinkų, Mario Draghi teigė, jog ECB atstovai iki šiol net nediskutavo apie tai, kaip reikėtų užbaigti obligacijų supirkinėjimą ir kokių centrinio banko veiksmų galima tikėtis kitais metais.
Pagal M. Draghi, centrinio banko pareigūnai gruodį jau galės remtis naujomis ECB makro ekonominėmis prognozėmis, todėl ir apie kiekybinio skatinimo ateitį bus galima sužinoti tik metų pabaigoje. Vis dėlto, spaudos konferencijoje žurnalistų iškamantinėtas ECB prezidentas užsiminė, jog nėra tikėtina, kad sulaukus kovo ECB obligacijų supirkinėjimo programa bus staiga nutraukta. Toks teiginys skatina tikėtis, jog M. Draghi pasirinks laipsniško kiekybinio skatinimo mažinimo – „tapering“ strategiją, kurią prieš tai naudojo JAV federalinis atsargų bankas.
Sprendimų ir diskusijų atidėjimas iki gruodžio yra pateisinamas – rinkoms pirmiausia reikia „suvirškinti“ JAV rinkimų rezultatus ir Fed palūkanų normų kėlimą. ECB vadovai, neatskleisdami daugiau informacijos, stengiasi neapriboti galimų pasirinkimų. Kita vertus, investuotai suvokia, kad bet kokiu atveju kiekybinio skatinimo programa artės prie pabaigos, o bazinės palūkanų normos išliks itin žemos. Rinkose trumpalaikės palūkanų normos labiau priklauso nuo bazinių, centrinio banko nustatomų palūkanų, o ilgesnio laikotarpio skolinimosi kainos – nuo kiekybinio skatinimo programos pajėgumų.
Stiprėjant tokiam investuotojų suvokimui, ilgalaikės palūkanos kyla, o trumpalaikės vos juda iš vietos.
Ši situacija yra palanki su sunkumais besitvarkančiam Europos finansų sektoriui: bankai gali daugiau uždirbti išduodami ilgalaikes paskolas už didesnes palūkanas, jas finansuodami, skolindamiesi už trumpalaikes, mažas palūkanų normas. Todėl rinkose vėl gyvybės ženklus rodo bankų ir finansų sektoriaus kompanijų akcijos. Vis dėlto, iki kito ECB susitikimo gruodį laukia ilgas politinių bei finansinių rizikų pilnas kelias, todėl rinkoms supanikavus, dabartiniai lūkesčiai galėtų vėl pasikeisti.
