Likus kiek mažiau nei trims mėnesiams iki rinkimų savaitgalio, baigiami registruoti kandidatai. Pamažu įsibėgės viešųjų ryšių agentūrų išmonės kova, kuri savo klientą į prezidentus parduos įtikinamiau. Tiesa, šie prezidento rinkimai bus kitokie nei anksčiau – juridiniams asmenims, taigi iš esmės verslui, įstatymo raidė užkirto kelią aukoti lėšas kandidatams. Politikams ir savarankiškai kandidatūrą keliantiems asmenims teks pasitenkinti asmeninėmis arba partijos lėšomis.
Partijų remiami kandidatai, tokie kaip Zigmantas Balčytis ar Artūras Paulauskas, gali atsipūsti – jei piliečiai nesusidomės galimybe aukoti, jie galės drąsiai laukti pagalbos iš partinio lizdo.
Praradimai – nemenki
2011 metais patvirtintas įstatymas iš juridinių asmenų atima teisę remti politines kampanijas. Siekdami įvertinti, ar labai svarbios kandidatams yra juridinių asmenų aukos, nusprendėme pasižiūrėti, kokią jų dalį sudarė verslo lėšos per praėjusius rinkimus.
Iš keturių realiausiais kandidatais į Lietuvos prezidento postą 2009 metais laikytų pretendentų – Dalios Grybauskaitės, Algirdo Butkevičiaus, Loretos Graužinienės ir Kazimieros Prunskienės – tik dabartinė šalies vadovė didžiąją dalį rinkimams skirtų lėšų sugebėjo surinkti iš privačių asmenų. D. Grybauskaitės gautų aukų suma siekė 507 tūkst. litų. 45 proc. šios sumos, arba maždaug 229 tūkst. litų, sudarė verslo aukos.
Dabartinis premjeras, tuomet taikęsis į prezidento kėdę, rinkimų kampanijai sukaupė 426 tūkst. litų. Nors suma neprilygo D. Grybauskaitės lėšų kraičiui, socialdemokratą verslas mėgo labiau. 256 tūkst. litų, arba 60 proc. visų politiko aukų, buvo gauta iš juridinių asmenų.
Darbo partijos atstovė, dabartinė Seimo pirmininkė L. Graužinienė rinkimų kampanijai buvo surinkusi 267 tūkst. litų. 73 proc. jų politikei paaukojo verslas.
Absoliuti verslo atstovų numylėtinė per praėjusius prezidento rinkimus buvo K. Prunskienė. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, verslas politikei atriekė 289 tūkst. litų – 73 proc. visų surinktų lėšų, kurių bendra suma siekė 374 tūkst. litų.
Akivaizdu, kad politikams teks ieškoti naujų būdų lėšoms surinkti. Kitu atveju, užuot vykdžius rinkimų kampaniją, jiems gali tekti kalbėti apie realius darbus, o ne vieną po kito kepti dailius reklaminius klipus.
Verslininkai motyvų neatskleidžia
Savaitraštis „Ekonomika.lt“ pabandė išsiaiškinti, kas skatina verslą aukoti sunkiai uždirbtas lėšas rinkimų kampanijoms, kai net nėra aišku, ar pasirinktas politikas išvis užims reikiamą postą. Tiesa, verta paminėti, kad per praėjusius rinkimus pasitaikė ir tokių įmonių, kurios rėmė net kelis kandidatus. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ po 15 tūkst. litų 2009-aisiais skyrė A. Butkevičiui, D. Grybauskaitei ir K. Prunskienei.
Bendrovės „Bega“ vadovas Aloyzas Kuzmarskis, paklaustas, kas paskatino remti kelis kandidatus iš karto, į detales nesileido. „Mano darbai ir mano politika yra viena – uostas“, – sakė jis.
10 tūkst. litų A. Butkevičiaus prezidento rinkimų kampanijai paaukojusios įmonės „Vingės terminalas“ vadovas Dainius Petravičius savaitraščiui teigė, kad norint plėtoti verslą visuomet reikia bendrauti. „Jei nori suktis versle, kalbėtis ir bendrauti reikia su visais, – sakė jis. – Remti tuos, kurie palaiko idėjas, neremti tų, kurie nepalaiko. Kokių nors niuansų nepamenu“, – sakė jis ir pridūrė, kad skirti paramą nėra lengva – svarbių politikų darbotvarkė ir taip įtempta, todėl jie ne visiems norintiems randa laiko.
Prieš 5 metus D. Grybauskaitės rinkimų kampanijai 30 tūkst. litų skyrusios bendrovės „Peikko Lietuva“ vadovas Andrius Surantas, į klausimą, kas paskatino remti kandidatę, vėliau tapusią šalies prezidente, atsakė kukliai. „Rinkomės kandidatą, kurio idėjos mums patiko – tą, kurio programa atrodė priimtina“, – teigė jis.
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės, prie D. Grybauskaitės rinkimų kampanijos prisidėjusios 10 tūkst. litų, direktorius Eimantas Kiudulas paklaustas, kodėl skyrė lėšų politikės rinkimų kampanijai sakė, kad viskas vyko labai seniai.
„Nelabai ką ir pakomentuosiu – rėmėme jau senokai, o nuo to laiko, kai įmonėms uždrausta remti politikus, tokių klausimų net nebesvarstome“, –nesileido į detales E. Kiudulas ir pridūrė, kad prezidento pareigybė nėra labai susijusi su verslo aplinkos gerinimu – tai daugiau Vyriausybės prerogatyva.
Uždrausta siekiant skaidrumo
Draudimas juridiniams asmenims remti politines kampanijas nebuvo iš piršto laužtas. Motyvuojama, kad fiziniams asmenims keliami reikalavimai yra pernelyg dideli, o remiant juridiniams asmenims neretai galima apeiti maksimalių sumų normatyvus.
Įstatymo dėl politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo pakeitimo aiškinamajame rašte teigiama, kad „interesų grupės partijas gali finansuoti apeidamos maksimalias leistinas aukų ribas partijas finansuojant per įvairias giminingas įmones ir organizacijas“. Tokių pavyzdžių toli ieškoti nereikia – vykstant 2009 metų rinkimams į prezidento postą, L. Graužinienę rėmė net 5 su Viktoru Uspaskichu siejamos įmonės. Visos jos, taip pat minėtas V. Uspaskichas, dabartinei Seimo pirmininkei nepagailėjo paaukoti 234 tūkst. litų. Ši suma akivaizdžiai viršijo leistiną 39 tūkst. litų ribą.
Yra ir daugiau motyvų drausti juridiniams asmenims remti politikus. VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė teigė, kad vienas svarbiausių draudimo motyvų yra tai, jog juridiniai asmenys nebalsuoja rinkimuose.
„Politikus renka fiziniai asmenys. Jei juridinio asmens savininkas jaučia poreikį remti, tai galima daryti asmeniškai kaip fiziniam asmeniui, – aiškino VRK atstovė ir pridūrė, kad esminė tokio įstatymo nuostata – išvengti įtakos darymo politikams. – Mes Viešųjų pirkimų tarnybai teikėme susistemintus duomenis apie aukotojus, o ji tikrino, kiek tarp jų yra laimėjusiųjų viešuosius pirkimus.“ Pasak L. Petronienės, tam tikrų sutapimų tarp viešųjų pirkimų ir paramos buvo rasta.
Kliausis partijomis
Dabartiniai kandidatai į Lietuvos prezidento postą draudimo juridiniams asmenims finansuoti rinkimų kampanijų nesureikšmino.
„Didesnė problema yra, kad politinių kampanijų negali remti praėjusių metų turto nedeklaravę fiziniai asmenys“, – piktinosi A. Paulausko rinkimų štabo vadovas Viktoras Fiodorovas.
Kur kas ramesnė padėtis Z. Balčyčio stovykloje. Kandidato rinkimų štabo atstovė Aušra Daugelienė tikino, kad nuspręsta remtis tik partijos lėšomis. „Priimtas sprendimas, kad rinkimų kampanija bus finansuojama iš Socialdemokratų partijos bei asmeninių kandidato lėšų, – teigė A. Daugelienė. – Aukų nerenkame, nes manome, kad Lietuvos žmonės ir taip blogai gyvena.“
Remiantis tokia nuostata, galima manyti, kad 2009-aisiais, kai aukos buvo renkamos ir iš fizinių, ir iš juridinių asmenų, Lietuvos piliečiai buvo turtingesni nei dabar. Socialdemokratų partija Z. Balčyčio rinkimų kompanijai jau yra paaukojusi 300 tūkst. litų.
FAKTAI: Prezidento rinkimai
• Rinkimai vyks gegužės 11 dieną
• Šiuo metu kandidatuoti pretenduoja 19 asmenų
• Juridinių asmenų aukos sudarydavo daugiau nei pusę visų rinkimų kampanijos gaunamų aukų
• Kandidatus gali finansuoti ir juos iškėlusios partijos
