Per 7-10 metų Lietuva galėtų tapti skolos vertybinių popierių ir startuolių finansavimo lydere regione Lietuva iš Airijos perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai ir per artimiausią pusmetį, tarp kitų prioritetų, sieks sustiprinti Europos finansinį stabilumą. Vidaus finansų rinkos plėtra turėtų būti neatsiejama šio tikslo dalis, teigia nepriklausomas Lietuvos finansų rinkų institutas (LFRI). Pasak ekspertų, Lietuva turi geras perspektyvas tapti lydere keliose specifinėse finansų rinkų nišose – obligacijų platinimo ir pradedančių bei augančių įmonių finansavimo srityse.
Per pastaruosius penkerius metus pasaulinė finansų krizė privertė keisti globalią finansų rinkų struktūrą, tapo akivaizdu, kad ateityje vis daugiau finansavimo turės būti vykdoma pačioje šalyje, remiantis vietos finansų sistema ir resursais.
„Lietuva nebegali priklausyti nuo finansavimo, kuris ateina iš Stokholmo, Kopenhagos ar Helsinkio. Tam tikra prasme, globalūs pokyčiai yra naudingi Lietuvai, nes sukuria palankų kontekstą reformoms, kurias būtina atlikti šalies viduje keičiant ir tobulinant finansų sistemą“, – sako LFRI valdybos pirmininkas Larsas Ohnemusas, nekilnojamojo turto investicijų valdymo bendrovės „BPT Asset Management“ įkūrėjas ir generalinis direktorius.
Pasak finansų eksperto, dėl geografinės padėties, šalies dydžio ir jau susiklosčiusių rinkos tradicijų, Lietuva turi potencialo tapti vienu iš regiono finansų centrų, todėl jau dabar šalies finansų rinkos dalyviams ir institucijoms svarbu įgyti ir išplėtoti ekspertizę tam tikrose srityse. „Imantis atitinkamų veiksmų tai tikrai įmanoma: jei būtų sutvarkyta įstatymų bazė, pensijų fondai pradėtų investuoti vietos rinkoje, jei būtų pradėta siūlyti ir naudoti daugiau finansinių produktų, o visos suinteresuotos šalys veiktų išvien, mano manymu, tai galėtų užtrukti nuo 7 iki 10 metų“, – įsitikinęs L. Ohnemusas.
LFRI ekspertų teigimu, vienas iš gerųjų Lietuvos finansų sistemos pavyzdžių – obligacijų rinka, kurios pradžia džiugina. Tikimasi, kad šis finansavimo būdas toliau plėsis ir populiarės, o skolos vertybinius popierius sėkmingai platins ne tik vyriausybė, bet ir įmonės bei savivaldybės ar bus leidžiami atskirų projektų skolos vertybiniai popieriai.
„Istoriškai bankai finansų sistemoje yra pagrindiniai žaidėjai, jie stiprūs ir Lietuvoje, tačiau pastaruoju metu stebima tendencija, kad ypač ilgalaikio finansavimo projektams bankai ieško kitokių finansavimo įrankių, ne tik teikia paskolas, todėl ilgainiui matysime vis daugiau bankų, kurie siūlys tam tikros rūšies obligacijų produktus“, – sako L. Ohnemusas.
Dar viena Lietuvoje sėkmingai besivystanti finansų rinkos sritis – privataus ir rizikos kapitalo fondai, teikiantys finansavimą startuoliams ar veiklą norinčioms plėsti bendrovėms. „Tai nišinės finansų rinkos, kuriose Lietuva gali tapti stipria žaidėja, – teigia ekspertas. – Turime būti realistais, pradedame nuo žemai, ir dar daug teks nuveikti, tačiau tai tikrai gali būti įveikiama užduotis“.
Sektinais pavyzdžiais L. Ohnemusas įvardija kaimynės Lenkijos sostinę Varšuvą, kuri jau tapo stipriu regiono finansų centru, ypač akcijų rinkoje – Varšuvos vertybinių popierių biržoje savo akcijas kotiruoja ir Lietuvos bei kitų aplinkinių šalių įmonės. Danija, kuri yra tik šiek tiek didesnė už Lietuvą, yra tapusi antra didžiausia obligacijų rinka Europoje.
„Vieno greito sprendimo nėra, rinkos plėtra susideda iš daugelio elementų ir sprendimų įvairiuose lygmenyse. Vis dėlto galimybių, kuriomis gali pasinaudoti Lietuva, tikrai yra, tereikia pasirinkti kryptis ir nuosekliai jomis judėti“, – mano L. Ohnemusas.
Viena tokių galimybių – pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, kuris Lietuvai suteiks daugiau žinomumo ir sustiprins tarptautinių investuotojų tikėjimą, kad tai yra saugi vieta jų kapitalui. Žinoma, trumpuoju laikotarpiu šis įvykis savaime nepritrauks didelių investicijų srautų, tačiau vidutiniu ir ilgesniu laikotarpiu šalis naudą tikrai pajus.
