Nežinoti „Skype“ Lietuvoje gali nebent tylos įžadus davęs vienuolis. Žymiausias visų laikų „Made in Estonia“ produktas mūsuose išpopuliarėjo ne tik dėl paprastumo ir kaimyniško solidarumo, emigracijos banga juo it telefonu naudotis išmokė (privertė?) net ir kaimuose gyvenančias močiutes.
Tie, kurie „Skype“ vis dėlto nesinaudoja dėl ideologinių priežasčių, dažniausiai kompiuteryje turi kitą pokalbių ir greitųjų žinučių (Instant Messaging, IM) programą – „Windows Live Messenger“, AIM, „Yahoo! Messenger“, galbūt net lietuvišką „Spyką“.
Su pokalbių programų išpopuliarėjimu iškilo ir naujų klausimų. Technologijų bangos neaplenkia darboviečių, tad darbdaviams teko spręsti dilemą: leisti ar ne darbuotojams naudotis pokalbių programomis darbo metu? Viena vertus, tai gali palengvinti ir pagreitinti vidinę komunikaciją bei bendravimą su klientais. Antra vertus, pokalbių programos gali suėsti valandas darbui skirto laiko bei nesusektos už biuro sienų „išnešti“ komercines paslaptis.
Vidinius įmonių interneto tinklus kuriančios ir prižiūrinčios „Gauminos“ viešųjų ryšių vadovės Godos Januškevičiūtės teigimu, apsisprendimas, blokuoti pokalbių programas ar ne, paliekamas pačioms įmonėms. Tuo užsiima pačių įmonių tinklo administratoriai.
Tarp visiškai ribojančiųjų bet kokias pašalines pokalbių programas pirmiausiai pasižymi komercines paslaptis akylai saugantis bankų sektorius. „Banke yra taikomi padidinto saugumo reikalavimai, tad kalbėtis su išoriniais kontaktais galimybės nėra,“ – aiškina SEB banko ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas. „Tokia tvarka taikoma siekiant dar didesnio banko turimų duomenų bei konfidencialios informacijos saugumo.“
SEB darbuotojai tarpusavyje bendrauti gali naudodamiesi į el. pašto klientą integruota „Lotus Notes Same Time“ programa, kuri leidžia kalbėtis tik su bendradarbiais.
Prekybos centrų tinklo „Rimi“ atstovė ryšiams su visuomene Jovita Bagdonaitė į klausimą apie „Skype“ atsako diplomatiškai: „Programa naudojama kontroliuojamoje aplinkoje.“
„Rimi“ apskritai pasižymi savitu požiūriu į darbuotojų laisvę naudotis internetu. „Mūsų darbuotojai internetu naudojasi priklausomai nuo darbo pobūdžio,“ – sako J. Bagdonaitė. „Pavyzdžiui, rinkodaros specialistas, kuris turi peržiūrėti daug vaizdo ir garso medžiagos, turės daug didesnes naudojimosi internetu galimybes, negu su technine informacija dirbantis duomenų analitikas ar prekybos centro darbuotojas, tiesiogiai bendraujantis su klientais.“
Vadinasi, kas galima „Rimi“ jupiteriams, negalima jaučiams? „Rimi“ neneigia: pokalbių programų paprastumas ir funkcionalumas plečia įmonės komunikacijos galimybes. Tačiau galimybė jomis naudotis suteikiama priklausomai nuo darbo pobūdžio. „Siekiame naudos be neigiamų padarinių,“ – paaiškina atstovė ryšiams su visuomene.
Paslaugų sektoriaus įmonės, ypač dirbančios su įvairaus plauko klientais bei tos, kurioms vidinė komunikacija yra gyvybiškai svarbi, nuo pokalbių programų niekur pabėgti negali. Riboti jų naudojimo – taip pat.
„VRP | Hill & Knowlton“ administratorės Margaritos Rusinytės teigimu, per „Skype“ viešųjų ryšių bendrovėje ne tik atliekama nemažai darbo, tai yra ir pagrindinė vidinės komunikacijos priemonė. „Sėdime visi vienoje didelėje patalpoje, tačiau departamentai yra atskirti vieni nuo kitų, tad, kad nereiktų rėkauti per visą biurą, kalbamės internetu,“ – pasakoja M. Rusinytė.
„Pinigų kartos“ komanda, kai neturi galimybės matytis gyvai, vienas su kitu taip pat bendrauja per „Skype“. Šiandien kalbėsimės ne tik apie pokalbių programų naudojimą darbe, bet ir apie jų komunikacinę vertę apskritai. Tad neskubėkite atsijungti ar pasislėpti.
