Tuo metu atsakingų institucijų specialistai tikina, kad gyventojai gali ilsėtis ir privačiose pakrantėse, tik su sąlyga, kad tai darys šviesiu paros metu ir nešiukšlins.
Būna, kad kelią užtveria
Vilnietė Ilona portalui tv3.lt pasakojo, kad kiekvieną vasarą savaitgalius leidžia prie ežerų.
„Vilniuje nemažai ežerų, tačiau dar daugiau prie jų besiilsinčių žmonių. Tad dažnai vykstu į Molėtų ar Ignalinos rajonus, ten mažiau žmonių. Tačiau pasitaiko, kad šalia pakrančių įsikūrę gyventojai užtveria kelią, pastato ženklus „Privati valda“.
Nepaisant to, vieni leidžia pabūti prie ežero, o kiti primygtinai bando išvaryti arba prašo pinigų, jeigu norime ten ilsėtis. Tačiau ar tai yra teisėta? Negi nusipirkus namą prie ežero, pakrantė irgi tampa nuosavybe?“ – retoriškai klausė moteris.
Anot jos, ko gero, geriausia būtų ilsėtis prie jūros.
„Ten niekas neateis ir nepasakys, kad ilsimės privačioje valdoje. Tačiau pakilus kainoms ne visi turi galimybę atostogauti ar leisti savaitgalius prie jūros. Dažnas renkasi ežerą ar upę, nes taip pigiau ir arčiau namų“, – pasakojo Ilona.
Ilsėtis leidžiama tik šviesiu paros metu
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tikina, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo leisti kitiems žmonėms prieiti ir apsistoti prie vandens telkinių nustatytos pakrantės apsaugos juostos.
„Apsistojimu pakrantėje laikomas gyventojų buvimas vienoje vietoje ilgesnį laiką, negu reikia pereiti pakrantę. Jeigu pasirinktoje apsistoti pakrantės dalyje yra nurodyta informacija, pastatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomenduojamos formos informacinis ženklas, apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė, savarankiškai pakrantėje apsistosiantys žmonės be žemės savininko sutikimo gali apsistoti tik šviesiu paros metu. Ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus.
Įstatymas nurodo, kad paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalyje yra draudžiama tverti tvoras, kitais statiniais, įrenginiais ir įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudyti pakrante praeiti gyventojams. Jeigu savininkai to nepaisys gali būti įspėjami arba baudžiami baudomis nuo 30 iki 140 eurų, juridiniams asmenims baudos dar didesnės ir siekia nuo 90 iki 290 eurų“, – įspėjo inspekcija.
Netvarkingiems poilsiautojams irgi gresia baudos
Aplinkos apsaugos departamentas įspėja, kad baudos gresia ne tik savininkams, kurie neteisėtai apsitveria pakrantes ir neleidžia jose ilsėtis poilsiautojams, bet ir neatsakingiems žmonėms, kurie ilsisi tose pakrantėse.
Balandžio pabaigoje prasidėjo akcija „Poilsiauk atsakingai“, kuri bus vykdoma iki vasaros pabaigos. Akcijos tikslas – aplinkosauginių pažeidimų prevencija, jų išsiaiškinimas ir šalinimas vandens telkiniuose, jų pakrantėse, miškuose ir saugomose teritorijose.
Pareigūnai tikrina gyventojus, kad užkardytų aplinkosauginius pažeidimus paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose bei kitose rekreacinėse teritorijose.
Taip pat kontroliuojama, kaip laikomasi aplinkosaugos reikalavimų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, kaip poilsiaujama miškuose ir saugomose teritorijose.
Pasak aplinkosaugininkų, žmonėms, poilsiaujantiems gamtoje, norisi priminti 5 svarbiausius dalykus, kurių nevertėtų pamiršti, poilsiaujant gamtoje.
- Jei prie vandens telkinio vykstate automobiliu, nepamirškite pakrančių apsaugos juostų.
Pakrančių apsaugos juostose draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio kranto.
Pakrančių apsaugos juostų pažeidimas gali atsipirkti įspėjimu arba 30–140 eurų baudą.
- Prieš pradėdami žvejybą ir žvejybos metu (išskyrus atvejus, kai žvejojama nuolat keičiant žvejybos vietą, vykdant povandeninę žvejybą arba žvejojant iš vandens transporto priemonės) žmonės privalo visas komunalines atliekas, esančias 5 metrų spinduliu nuo žvejybos vietos, surinkti ir paskui išvežti į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.
Tokio pobūdžio Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas irgi gali sulaukti įspėjimo arba 10–60 eurų baudos.
- Lankymosi miške taisyklės nustato, kad motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.
Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis gyventojams gali kainuoti įspėjimą arba 20–140 eurų baudą.
Už neteisėtas važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, gali būti skiriama 140–300 eurų baudą.
Taip pat vairuotojai turi žinoti, kad teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.
- Lankantis miške svarbu nepamiršti, kad taisyklės fiziniams asmenims draudžia kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį (išskyrus viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes), mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą.
Pažeidus šiuos reikalavimus asmenims taikoma atsakomybė – įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Taip pat gali būti skiriama 50–110 eurų bauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims.
- Atsakingiems poilsiautojams tikrai nereikia kalbėti apie tai, kad šiukšlinti negalima. Deja, šiukšlintojų vis tiek yra, taigi – už šiukšlinimą galima gauti 20–50 eurų baudą.
Be to, aplinkosaugininkai primena, kad jei aplinka nedelsiant nesutvarkoma ir nustatoma, kad padaryta reali žala, pažeidėjai turi atlyginti aplinkai padarytą žalą ir sumos tokiais atvejais gali būti nemenkos.
Aplinkosaugininkai ragina piliečius elgtis atsakingai ir primena, kad apie pastebėtus aplinkos apsaugos pažeidimus, kitus nustatytų reikalavimų nesilaikymo atvejus, pastebėtus aplinkos apsaugos teršimo ar niokojimo atvejus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
