Dėl krizės nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje atsigautų tik po šešerių, o nedarbo lygis sumažėtų po penkerių metų.
Tokia išvada daroma šių metų pradžioje parengtoje JAV įsikūrusio Nacionalinio ekonomikos tyrimų biuro ataskaitoje. Biuras išanalizavo pastaruosius dešimtmečius įvairiose pasaulio valstybėse vykusias ekonomikos krizes ir jų pasekmes, rašo dienraštis „Lietuvos Rytas“.
Nustatyta, jog krizės metu nekilnojamojo turto kainos vidutiniškai smunka 35 proc. Jos atsigauna po šešerių metų. Akcijų vertė krinta 56 proc., tačiau jų kainos grįžta į ankstesnes vėžes kur kas greičiau – maždaug per trejus metus. Krizės metu nedarbo lygis vidutiniškai padidėja 7 proc. punktais. Jis vėl sumažėja iki ankstesnio lygio beveik po 5 metų.
„Pačios krizės paprastai trunka 2 metus, o bendrasis vidaus produktas smunka daugiau kaip 9 procentais. Tiesa, ekonomistai baiminasi, kad ši krizė gali būti kur kas gilesnė negu anksčiau buvusios, todėl ir su jos pasekmėmis teks kovoti ilgiau“, – teigė Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Trečiadienio vakarą Lietuvos mokslų akademijoje susirinkę ekonomistai bandė įvardyti pasaulį sukrėtusios krizės priežastis ir jos pasekmes Lietuvai. DnB NORD bankas analitikas Rimantas Rudzkis pareiškė, kad Lietuva turėtų pasekti Latvijos pavyzdžiu: ryžtingai įvykdyti valdymo reformą, mažinti biurokratų skaičių ir imti paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo. Jis perspėjo, kad vėliau skolintis gali kainuoti brangiau nei dabar. Tuo tarpu greit ir pigiai pasiskolinę kaimynai jau dabar gali skirti lėšų ūkiui gelbėti.
