Rusijai paskelbus embargą, Vyriausybė žadėjo visokeriopą paramą naujų eksporto rinkų paieškai. Mėsos perdirbėjai sutinka, kad parodų ir verslo misijų padaugėjo, tačiau skundžiasi, kad iš finansinių pažadų lietaus nenukrito nė lašas. Lietuvos rinkoje didelių perspektyvų nematantys mėsos perdirbėjai nuogąstauja, kad naujų eksporto rinkų paieškai užtrukus keletą metų, šalyje gali nebelikti ko skersti. Jau dabar ūkininkai atsisako gyvulių, o mėsos gamintojai mažina gamybos apimtis.
Negauna pinigų delegacijoms sutikti
„Kovo pradžioje į Lietuvą turi atvykti delegacija iš Maroko, vėliau – iš kitų šalių. Svečiams sutikti reikia lėšų, tačiau nė iš vienos ministerijos neturime patvirtinimo, kad bus skiriamas finansavimas. Negi tarpvalstybinių atstovų vizitas – įmonių reikalas?“ – retoriškai klausė Biržų rajone įsikūrusios bendrovės „Agaras“ komercijos direktorė Daina Butėnė.
Vienos didžiausių Lietuvos skerdyklų ir šviežios mėsos gamintojų atstovė apgailestavo, kad nesulaukta paramos ir dalyvavimui parodose. Pernai lapkritį „Agaras“, kaip ir dar 9 maisto pramonės įmonės, dalyvavo tarptautinėje maisto ir gėrimų parodoje „SIAL Middle East 2014“, įvykusioje Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje. „Niekas mūsų neparėmė, sumokėjome iš įmonės lėšų“, – tvirtino D.Butėnė.
Atsitvėrė tylos siena
„Keista, kad ministerijos atsitvėrė tylos siena. Pernai rugpjūtį Vyriausybė žadėjo, kad naujų rinkų paieškai bus skirta iki 145 tūkst. eurų (0,5 mln. litų), tačiau šios paramos niekas negavo. Tikėjomės, kad iš tų pažadėtų lėšų bus apmokėti ir trečiųjų šalių vizitai į Lietuvą, tačiau šias išlaidas gali tekti prisiimti įmonėms“, – verslininkų rūpestį išsakė Lietuvos mėsos gamintojų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius. Anot jo, dar pernai mėsos perdirbėjai patyrė, kad Vyriausybė neskuba tesėti pažadų naujų eksporto rinkų atkakliai ieškantiems verslininkams.
„Įmonės siuntė dokumentus į Kiniją, Honkongą, kitas šalis ir patyrė vertimų į užsienio kalbas išlaidų. Dalis jų turėjo būti kompensuota, bet paramos niekas negavo. Čia pat laukiame delegacijos iš Maroko, vėliau – iš Japonijos, Irano, o pinigų joms sutikti nėra. Reikia atnaujinti kontaktus su Alžyru, Egiptu ir kitomis šalimis. Jei maisto pramonės asociacijos susimes tam reikalui, tai priimsime. O jei ne, jau nuveiktas darbas ieškant naujų eksportavimo galimybių nueis perniek“, – kalbėjo E.Mackevičius.
Jis pabrėžė, kad laukiami svečiai lankysis ne tik perdirbimo įmonėse, bet ir valstybės įstaigose: „Tai – valstybinis reikalas, todėl negalima permesti išlaidų ant pramonininkų pečių. Tada šiomis išlaidomis mums tektų dalytis su gyvulių augintojais.“
Numatė veiksmų planą
Praėjusių metų rugpjūtį Vyriausybė patvirtino 2014–2015 m. veiksmų planą, kuriuo siekiama įvairinti Lietuvos eksportą ir sumažinti Lietuvos įmonių nuostolius dėl Rusijos paskelbto embargo. Veiksmų plane numatyta, kad Ūkio ministerija organizuos įmonių dalyvavimą parodose, verslo misijose, teiks konsultacijas ir rinkos tyrimų paslaugas tiems, kurie nori persiorientuoti į kitas eksporto rinkas. Taip pat planuojama apmokėti dalį komerciniais pagrindais samdomų konsultantų, mokančių tam tikros šalies kalbą, išmanančių šalies specifiką ir padedančių Lietuvos verslininkams patekti į tos šalies rinką, paslaugų. Žemės ūkio produkcijos, maisto prekių ir logistikos sektoriaus įmonėms žadėta nemokamai teikti potencialių verslo partnerių paieškos paslaugą ir kt.
Ūkio ministerija skelbė, kad padidino pagal priemonę „Naujos galimybės“ finansuojamų projektų skaičių. Tam numatyta papildoma 7 mln. litų parama. Pagal priemonę „Naujos galimybės“ finansuojamas įmonių dalyvavimas užsienio šalių tarptautinėse parodose ir mugėse. Siekiant padidinti mažųjų ir vidutinių įmonių tarptautiškumą, 2014–2020 m. laikotarpiu žadama įgyvendinti ilgalaikes priemones „Expo konsultantas LT“, „Expo sertifikatas LT“.
Pasigenda spartumo
Pramonininkai sutinka, kad Vyriausybė dabar stengiasi praskinti kelius į naujas rinkas. Tačiau jiems atrodo, kad kai kuriuos procesus reikėtų spartinti ir greičiau atlikti namų darbus. „Taip, suprantama, kad naujų rinkų greitai neužkariausime, bet jei ilgai užtruksime, kai kurie sektoriai gali neišgyventi. Mėsos perdirbėjų gamybos apimtys sumažėjo, jie balansuoja ties išgyvenimo riba: dirba „į minusą“ arba uždirba minimalų pelną. Panašiai laikosi ir gyvulių augintojai. Išgelbėti gali tik naujos rinkos, nes Lietuvos rinkoje geresnių perspektyvų nematyti: gyventojų vis mažėja, jų pajamos neauga, o ES tenka stumdytis alkūnėmis“, – samprotavo E.Mackevičius.
Jis įsitikinęs, kad be valstybės ir verslo susiklausymo reikalai nejudės, o visų pastangos nebus efektyvios. „Į parodas galime važinėti, bet kol valstybės nesuderins eksporto sertifikatų, produkcijos nevešime. Mums įdomūs ir Jungtiniai Arabų Emyratai, ir Saudo Arabija, ir kitos Artimųjų Rytų valstybės. Įmonės laukia pagrindinių sprendimų – eksporto leidimų ir tikisi, kad Vyriausybės atstovai dirbs neformaliai ir spartins reikalus“, – aiškino Lietuvos mėsos gamintojų asociacijos direktorius. E.Mackevičius mano, kad rinkų paieškas Persijos įlankos valstybėse apsunkina tai, jog ten nėra komercijos atašė, kurie galėtų „purenti dirvą“ lietuviškos produkcijos eksportui.
Laukia leidimų eksportuoti
Anot koncerno „Vikonda“ generalinio direktoriaus Lino Grikšo, koncernui priklausančios įmonės stengiasi išnaudoti kiekvieną galimybę naujų rinkų paieškai ir aktyviai dalyvauja parodose, verslo misijose. „Mūsų atstovai dalyvavo verslo misijoje Gruzijoje, parodoje Abu Dabyje, išvyko į kitą didžiulę pasaulinę parodą „Gulfood 2015“ Dubajuje. Jungtiniai Arabų Emyratai mus domina, nes šiemet jau galime atlikti ritualinį skerdimą ir ieškoti prekybos partnerių bei vartotojų musulmoniškuose kraštuose. Čia jau netrukus atvešime pirmą partiją ledų, kurie parodoje pelnė apdovanojimą už inovacijas. Tačiau eksportuoti mėsos produktų dar negalime, nes tarpvalstybiniu lygiu nėra suderinti sertifikatai. Tai dabar mums svarbiausia ir norėtųsi greitesnių rezultatų“, – sakė L.Grikšas.
Koncernui priklausanti bendrovė „Krekenavos agrofirma“ apie trečdalį mėsos produktų eksportuoja į ES, Balkanų šalis, šiek tiek į Honkongą, Afriką. Įmonė pasiruošusi atlikti ritualinius skerdimus ir eksportuoti produkciją į musulmoniškas šalis. Kuo greičiau savo gaminių norėtų pasiūlyti ir JAV rinkai.
„Už Atlanto jau 10 metų vežame konservų fabriko produkciją, nemažai ledų, kai tik bus leidimas, eksportuosime ir mėsos gaminius. Didelis atstumas nėra toks svarbus, jei yra rinka ir jai tinkami produktai“, – sakė koncerno vadovas.
Užtruks mažiausiai trejus metus
Abu Dabyje vykusioje parodoje dalyvavusi „Agaro“ komercijos direktorė pastebėjo, kad ir gavus leidimą eksportuoti į Jungtinius Arabų Emyratus, rasti palankių prekybos partnerių bus nelengva. „Galėtume tiekti tik šaldytą mėsą, nes transportuoti atšaldytą gana sudėtinga. O šaldytos ir atšaldytos mėsos kaina skiriasi. Apskritai sunku mums konkuruoti su Pietų Amerikos produkcija, nes ES kainos didesnės. Dabar, kai euras pinga dolerio atžvilgiu, situacija palankesnė, ir mes tampame kiek patrauklesni“, – aiškino D.Butėnė.
Viena didžiausių Lietuvos skerdyklų ir šviežios mėsos gamintojų dabar eksportuoja net 85 proc. produkcijos, daugiausia į ES šalis. Bendrijos rinkoje yra mėsos, ypač jautienos, perteklius, todėl norint išsilaikyti šioje rinkoje reikia labai daug pastangų. „Naivu tikėtis, kad naujų vartotojų rasime per pusmetį. Įėjimas į naujas rinkas užtrunka mažiausiai 3 metus. Ir parodose reikia dalyvauti ne kartą, o nuolat, kad mus pažintų ir norėtų kartu dirbti“, – samprotavo „Agaro“ komercijos direktorė.
Sumenko eksportas
Visų ES šalių mėsos perdirbėjams naujos rinkos reikalingos kaip oras. „Netekus Rusijos rinkos ir neturint eksporto leidimų į trečiąsias šalis, kurios dabar domina mūsų eksportuotojus, galimybių nėra daug“, – pastebėjo mėsos perdirbėjų interesus ginančios organizacijos vadovas.
Anot E.Mackevičiaus, Lietuva į Rusiją per metus išveždavo iki 15–16 tūkst. tonų mėsos produkcijos. Pernai iki embargo paskelbimo į Rusiją buvo eksportuota iki 6 tūkst. tonų. Užsidarius šios šalies sienoms, apie 200 tonų mėsos išvežta į Baltarusiją, 82 tonos – į Norvegiją, 5 tonos – į Šveicariją, apie 300 tonų dešrų parduota į Afganistaną. Apie 170 tonų šaldytos galvijienos eksportuota į Norvegiją, Honkongą, Olandiją ir Ukrainą.
„Tai nedideli kiekiai, o ir eksporto kainos nėra aukštos, anksčiau buvo geresnės. Eksportuodami į ES šalis, gamintojai gauna iki ketvirtadalio mažesnes kainas. Atitinkamai mokama ir ūkininkams. Kol neturėsime normalių rinkų, kur galėtume stabiliai parduoti panašius kiekius, kaip ir į Rusiją, situacija nesikeis“, – sakė E.Mackevičius.
Apie pusę Lietuvoje suvartojamos kiaulienos mums reikia įsivežti, nes pastaraisiais metais kiaulių auginama vis mažiau. Šalyje plintant afrikiniam kiaulių marui, šis sektorius dar silpnėja. Galvijų kol kas išauginama maždaug dvigubai daugiau, nei reikia vidaus poreikiams patenkinti, daugiausia – pieninių galvijų, kurių mėsos paklausa Vakarų Europos šalyse yra maža.
